Ir medikai, ir mokslininkai ragina žmones nedelsti tikrintis dėl vėžio

Joje buvo numatyta, jog partneriai - Respublikinė Klaipėdos ligoninė, Klaipėdos universitetas ir Kaliningrado centrinė miesto klinikinė ligoninė - dvejus metus truksiančio projekto metu parengs inovatyvią metodologiją bei įsigis modernią įrangą, taip skatindami pacientus atlikti krūties ir storosios žarnos vėžio medicininę apžiūrą Klaipėdos ir Kaliningrado regionuose.

Projektui finišuojant jo įgyvendinimo eigą bei pasiektus tikslus apžvelgia Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto prodekanė, projekto ekspertė dr. Aelita Skarbalienė.

Kokie šio projekto tikslai? Kiek jie aktualūs visuomenei?

Šio projekto tikslas - pagerinti onkologinių susirgimų (krūties ir storosios žarnos) ankstyvąją diagnostiką bendradarbiaujant su kolegomis iš Rusijos. Vėžys neturi sienų. Problema aktuali abiem valstybėms.

Krūties vėžys yra viena dažniausių moterų onkologinių ligų Lietuvoje ir pasaulyje. Kasmet pasaulyje diagnozuojama daugiau nei 1,5 mln. naujų krūties vėžio atvejų.

Nors moterų sergamumo krūties vėžiu rodiklis Lietuvoje yra beveik du kartus mažesnis nei kitose Europos Sąjungos šalyse, bet mirtingumo rodiklis beveik vienodas. Tokie skirtumai yra susiję su ligos nustatymu ankstyvojoje stadijoje. Nustačius įsisenėjusią ligą, išgydyti ją tampa itin sunku.

Tuo pat metu kolorektalinis vėžys, ar kitaip dar vadinamas storosios žarnos vėžys, yra kita pagal atvejų skaičių vėžio formų Lietuvoje. Kasmet mūsų šalyje užregistruojama apie 1 400 naujų susirgimų šia liga, per metus nuo jos miršta daugiau nei 800 žmonių.

Tendencija ta pati: jeigu liga diagnozuojama ankstyvoje stadijoje ir gydymas pradedamas laiku, galimybė pasveikti yra labai didelė.

Todėl labai svarbu, kad valstybės finansuojamos prevencinės programos būtų plačiai viešinamos, o žmonės aktyviai jose dalyvautų. Įgyvendindami projektą nagrinėjome ir žmonių nuostatas profilaktinio sveikatos tikrinimo atžvilgiu, pagrindines kliūtis bei ieškojome galimybių joms įveikti.

Kokią įrangą gydymo įstaigos, vykdančios šį projektą, įsigijo ir kaip ji naudojama siekiant išsikeltų tikslų?

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Krūtų diagnostikos centras pasipildė nauja įranga - moderniu automatiniu echoskopu, skirtu ankstyvajai krūtų vėžio diagnostikai.

Gydytojo Artūro Čiuvašovo teigimu, ultragarsas yra vienas iš tų banginių, ant kurių laikosi ankstyvoji diagnostika, nes dažnai per mamografiją aptikus pakitimus arba esant ribotam mamografijos informatyvumui pacientė siunčiama tolesniam tyrimui - echoskopijai.

Naujasis echoskopas gerokai skiriasi nuo senųjų aparatų. Juo atliekama procedūra trunka trumpiau, yra mažiau skausminga, o skenavimą atlieka nebe gydytojas, o technologai.

Tai leidžia specialistams daugiau laiko skirti vaizdų vertinimui ir pacienčių konsultavimui. Tikimasi, kad diagnostika taps greitesnė.

Projektas apėmė ne tik praktinius veiksmus, bet ir mokslinę diskusiją ankstyvosios vėžio diagnostikos klausimais.

Taip. Klaipėdos universitetas organizavo tarptautinę mokslinę-praktinę konferenciją „Onkologinės ligos valdymas taikant ankstyvosios diagnostikos priemones“, kurioje sulaukta beveik 200 dalyvių.

Pirmąją konferencijos dieną gydytojai ir visuomenės sveikatos specialistai iš Lietuvos ir Rusijos Federacijos aptarė dviejų šalių bendradarbiavimą skatinant krūties ir storosios žarnos vėžio prevenciją, valstybinių profilaktinių programų įgyvendinimą, ankstyvąją onkologinių ligų diagnostiką bei kitus aktualius klausimus. Antroji diena buvo skirta vizitams.

Tarptautinės konferencijos dalyviai lankėsi Klaipėdos visuomenės sveikatos biure, Klaipėdos universitete, Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje.

Kad vėžio prevencijos programos būtų sėkmingos, reikia ne tik įrangos, bet ir dirbti su ja galinčių žmonių, specialistų, gebančių atpažinti kuo ankstyvesnes ligos užuomazgas. Ar pavyko pritraukti medikų, norinčių tobulėti šioje srityje?

Klaipėdos universiteto mokslininkai parengė tris kvalifikacijos kėlimo programas, kurios buvo sėkmingai patvirtintos LR Sveikatos apsaugos ministerijoje.

Programos „Krūtų ir kolorektalinio vėžio prevencijos organizavimas“ ir „eSveikata krūtų ir kolorektalinio vėžio prevencijos organizavime“ skirtos bendrosios praktikos slaugytojams, ergoterapeutams, kineziterapeutams, socialiniams darbuotojams, slaugytojų padėjėjams, visuomenės sveikatos specialistams, radiologams, sveikatos priežiūros vadybininkams.

Programa „Endoskopijos ir ultragarso specialistų mokymai efektyviai krūties ir storosios žarnos vėžio diagnostikai“ skirta visų profesinių kvalifikacijų gydytojams. Pagal šias programas vyko mokymai.

Nors universitetas buvo įsipareigojęs priimti 200 asmenų, norinčių gerinti kvalifikaciją šioje srityje, dalyvavusiųjų tam skirtuose mokymuose buvo beveik 500.

Tai rodo onkologinių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos žinių poreikį. Siekiant gerinti žinių pasiekiamumą, yra parengtas net 400 puslapių vadovėlis su metodinėmis rekomendacijomis, kuris netrukus bus išleistas ir prieinamas tiek įprastu popieriniu formatu, tiek ir elektroninės knygos forma.

Kokią įtaką vėžinių susirgimų prevencijos programoms turės pasaulinė pandemija?

Rengdami projektą nesitikėjome nieko panašaus į COVID-19 pandemiją, kuri gerokai sumažino onkologinių ligų prevencijos programų vykdymo mastą visame pasaulyje. Sėkmingą onkologinių ligų ankstyvąją diagnostiką lemia nuoseklus ir sklandus pacientų, medikų bei sveikatos priežiūros specialistų ir sveikatos sistemos bendradarbiavimas.

Per pandemiją šis bendradarbiavimas stipriai sutriko - keitėsi medikų ir sveikatos priežiūros specialistų atsakomybės, darbų krūviai ir apimtys, dėl įvairių socialinių priežasčių (karantinas, izoliacija, net ir sumenkę viešojo transporto srautai) mažėjo žmonių galimybės lankytis pas gydytojus, keitėsi ir visos sveikatos priežiūros sistemos prioritetai.

Šio projekto eksperto gydytojo chirurgo, Klaipėdos universiteto rektoriaus profesoriaus Artūro Razbadausko teigimu, statistika yra grėsminga: šalies ligoninėse gydosi vidutiniškai 30-40 proc. mažiau pacientų nei iki pandemijos. O ligos juk niekur nedingo, medikai gydo beveik vien tik „covidą“, prevencinės vėžio programos sustabdytos...

Tad mokymuose daug diskutavome apie šį iššūkį bei ieškojome galimų sprendimo būdų. Sveikatos priežiūros prioritetus koreguoti sunkoka, tačiau telemedicinos, dirbtinio intelekto, išmaniųjų technologijų galimybes išnaudoti būtina visose srityse - pradedant specialistų kompetencijų kėlimu, baigiant komunikavimo su pacientais ir visuomene palaikymu ir pagrindinių gyvybinių rodiklių stebėsenos vykdymu. Beje, universitete jau rengiami ir tokie medicinos technologijų kūrimo projektai.

Ir pabaigai: kokia vis dėlto svarbiausia šio projekto žinutė visuomenei?

Visi mes - sveikatos mokslų atstovai ir medikai - turime vienbalsiai kartoti žmonėms, pacientams, kad šie rūpintųsi savo sveikata, neatidėliotų profilaktinių patikrų rytojui, porytojui ar... Jeigu žmonės tikrinasi profilaktiškai, medikai turi galimybę diagnozuoti ligą jai dar neišplitus į kitus organus. Tokiais atvejais sėkmingo pasveikimo tikimybė yra didžiulė.

Projektas vykdomas vadovaujantis Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programa (EK sprendimas Nr. C (2016) 8463). Projektą finansuoja Europos Sąjunga. Finansuojama suma - 874 567,50 Eur.