Hipertenzija dažnai žudo nepastebimai: 7 veiksniai, kurie neigiamai veikia kraujotaką

Kai kraujospūdis yra per didelis ir nekontroliuojamas – žalojamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pakitimų inkstuose, smegenyse ir akyse.

Dėl to iki 30 proc. padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, 7 kartus dažniau pasireiškia galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, pavyzdžiui, insultas, 4 kartus dažniau sergama koronarine širdies liga ir 2 kartus dažniau pažeidžiamos kojų kraujagyslės.

Hipertenzija gali sukelti prieširdžių virpėjimą – dažniausiai išsivystantį širdies ritmo sutrikimą, miokardo infarktą, periferinę kraujagyslių ligą, sutrikusią inkstų funkciją.

Šios rimtos sveikatos problemos kelia mirtiną pavojų žmogaus gyvybei.

Padidėjęs kraujo spaudimas taip pat neigiamai veikia smegenų funkciją ir atmintį.

Kaip rizikos veiksniai veikia organizmą?

Specialistai įvardija 7 veiksnius, dėl kurių smarkiai padidėja tikimybė pasireikšti hipertenzijai:

Antsvoris ar nutukimas.

Kuo didesnis svoris, tuo daugiau kraujo reikia norint organizmą aprūpinti deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, o padidėjęs kraujo tūris padidina ir spaudimą arterijų sienelėms.

Fizinio aktyvumo stoka.

Fiziškai pasyvūs žmonės linkę turėti didesnį širdies susitraukimų dažnį. Dėl didesnio širdies pulso pasunkėja kiekvienas širdies susitraukimas ir sustiprėja kraujo tėkmės jėga arterijose. Be to, dėl fizinio aktyvumo stokos padidėja ir antsvorio rizika.

Rūkymas.

Rūkymas ar kramtomas tabakas ne tik iš karto trumpam padidina kraujo spaudimą, bet gali pažeisti arterijų sieneles. Tai gali sukelti jų susiaurėjimą, kuris lemia padidėjusį kraujospūdį. Įkvėpti tabako dūmai taip pat gali padidinti kraujospūdį.

Alkoholio vartojimas.

Laikui bėgant gausus alkoholio vartojimas gali pakenkti širdžiai. Suvartojamas didesnis nei dviejų alkoholio vienetų kiekis (20 gramų gryno alkoholio) per dieną vyrams ir didesnis nei vienas vienetas per dieną (10 gramų gryno alkoholio) moterims, gali neigiamai paveikti kraujospūdį. 

Per didelis druskos (natrio chlorido) suvartojimas.

Dėl per didelio natrio kiekio mityboje organizme užsilaiko skysčiai, o tai padidina kraujospūdį.

Nepakankamas  vitamino D kiekis. Nėra visiškai aišku, ar nepakankamas vitamino D kiekis gali sukelti aukštą kraujospūdį, tačiau šio vitamino trūkumas gali sukelti neigiamą poveikį inkstuose gaminamam fermentui, kuris veikia kraujospūdį.

Stresas.

Dažnai patiriamas stresas gali lemti padidėjusį kraujospūdį.

Nebandykite jo sumažinti atsipalaidavimui pasirinkdami didesnę maisto porciją, rūkydami ar gerdami alkoholį, nes taip tik padidinsite kraujo spaudimą.

Dažniau judėkite, būkite gryname ore, užsiimkite mėgstama veikla, medituokite ir kt.

Gali nejusti jokių simptomų

Anot vaistininkų, kai kraujo spaudimas pakyla staiga, kad ir nežymiai, iš karto juntami negalavimai – svaigsta galva, ją skauda, kartais atsiranda nedideli skausmai širdies plote, stiprus širdies plakimas.

Pakilus spaudimui taip pat gali kamuoti dusulys, kūno drebulys, tirpimas, regos sutrikimai. Kai kraujospūdis kyla palengva, keletą metų, žmogus gali nejausti jokių simptomų, nes kraujagyslės spėja adaptuotis, tačiau laikui bėgant jų pažaida didėja, o dėl to pasireiškia širdies ir kraujagyslių ligos.

Pasitaiko atvejų, kai pacientai, pasimatavę vaistinėje spaudimą, nustemba pamatę padidėjusius rodiklius, nes iki tol nejautė jokių simptomų.

Tokiu atveju, visada paaiškiname, kad pakilęs kraujospūdis gali būti susijęs su padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje ir primename, kokios priežastys ir bei veiksniai galėjo lemti šių biologinių rodiklių reikšmių padidėjimą.

Hipertenzija yra skirstoma į pirminę ir antrinę. Pirminės hipertenzijos, kuri sudaro apie 90 proc. visų nustatomų atvejų, aiškios atsiradimo priežastys nėra nustatytos.

Tikima, kad tai gali būti susiję su įvairių veiksnių poveikiu organizmui, pavyzdžiui, genetiniu paveldimumu, hormonų pokyčiais ir kitais vidiniais organizmo sistemų bei organų veiklos sutrikimais.

Antrinė hipertenzija siejama su konkrečiomis priežastimis – endokrininės sistemos, inkstų ar kitomis ligomis ar tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, peroralinių kontraceptikų, steroidinių hormonų, vartojimu.

Su kai kuriais rizikos veiksniais galima kovoti

Rizikos veiksniai, didinantys hipertenzijos išsivystymo tikimybę, skirstomi į dvi grupes – įgytus, kuriuos galima kontroliuoti, ir įgimtus, kurie nuo žmogaus veiksmų nepriklauso.

Valdyti galima rūkymą, padidėjusį lipidų (riebalų) kiekį kraujyje, cukrinį diabetą, sutrikusią gliukozės apykaitą, riebalais ir cholesteroliu gausią mitybą. Kontroliuoti galima ir nutukimą, nustatytą pagal kūno masės indeksą (KMI) ir centrinį nutukimą, nustatytą pagal juosmens apimtį, mažą fizinį aktyvumą, patiriamą stresą, depresiją ir socialinę izoliaciją.

Su pirmajai grupei priklausančiais rizikos veiksniais galima kovoti. Kai kuriems iš jų nugalėti pakanka tik asmeninių pastangų, tačiau yra tų, kurie gali būti kontroliuojami tik medicinėmis priemonėmis.

Tada reikia ne tik keisti mitybą, įtraukiant į racioną kuo daugiau vaisių ir daržovių, turinčių kalio, reguliuoti svorį, daugiau judėti, atsisakyti žalingų įpročių, bet ir gerti specifinius vaistus, skirtus tinkamai cukrinio diabeto, hipertenzijos, padidėjusio cholesterolio kontrolei užtikrinti.

Įgimti rizikos veiksniai, kurių negalima pakeisti ar modifikuoti yra amžius (vyrai – sulaukę 45 metų ir moterys, sulaukusios 55 metų) ir vyriška lytis.

Jeigu pirmos eilės giminaičius – tėvus, brolius, seseris – ištiko staigios mirtys (taikoma vyrams iki 55 metų ir moterims iki 60 metų) ar anksti pasireiškė tokios širdies ir kraujagyslių ligos, kaip infarktas ar insultas –  hipertenzijos rizika taip pat padidėja dėl genetinio polinkio.

Padidėjusį kraujo spaudimą gali lemti ir jau pacientui diagnozuotos aterosklerozinės kilmės (širdies, galvos smegenų, inkstų, kojų) kraujagyslių ligos, padidėjęs kraujo krešumas, klampumas,  psichikos sveikatos sutrikimai.

Antrajai grupei priskiriamų rizikos veiksnių paveikti negalima. Tokiu atveju būtina įvertinti bendrąją pacientui gresiančią riziką susirgti hipertenzija, nes visi veiksniai gali būti tarpusavyje susiję ir stiprinti vienas kito poveikį.

Tokį įvertinimą gali atlikti tik gydytojas.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Anot specialistų, net jeigu šiuo metu jaučiatės gerai, reikėtų reguliariai matuoti kraujo spaudimą ir sekti šio biologinio rodiklio reikšmes. Normalus kraujo spaudimas turi būti bent jau mažesnis nei 140/90 mmHg.

Jeigu kelis kartus išmatavote didesnį nei 140/90 mmHg kraujo spaudimą, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, nes anksti pradėtas tinkamas gydymas leidžia pasiekti gerų rezultatų.

Įvertinkite savo turimus įgimtus ir įgytus rizikos veiksnius, galinčius sukelti padidėjusį kraujo spaudimą, reguliariai matuokite šio biologinio rodiklio reikšmes ir kreipkitės į gydytoją nelaukdami, kol pasireikš simptomai.

Tik tokiu būdu galėsite kontroliuoti ligą ar sustabdyti jos progresavimą ir apsisaugoti nuo galinčių kilti komplikacijų.