Gydytojas onkologas A. Baušys: „Daržovės ir vaisiai mažina skrandžio vėžio riziką“

Iš kongreso grįžęs pilvo chirurgas onkologas Augustinas Baušys kartu su savo tėvu, taip pat pilvo chirurgu, onkologu, mokslo daktaru Rimantu Bašiu, sutiko pasidalyti įžvalgomis apie skrandžio vėžio situaciją Lietuvoje. Apie tai bus kalbama sekmadienį TV8 medicinos aktualijų ir sveikatos laidoje „Sveikas rytojus“.

„Per paskutinius dvidešimt metų įvyko didelė mokslo pažanga. Pati chirurgija keičiasi, mes galime pasitelkti minimaliai invazinius gydymo metodus, atlikti laparoskopines ar robotines operacijas.

Europoje ir  vakarų pasaulyje pastebime, kad sergamumas skrandžio vėžiu mažėja, tačiau jis didėja tarp jaunų žmonių. Paskutiniame kongrese kalbėjome apie prevencines programas.

Prevencinėmis programomis, kurios yra įdiegtos kai kuriose Rytų Azijos šalyse, tokiose kaip Pietų Korėja ar Japonija, būtų galima pasiekti idealius gydymo rezultatus. Efektyviausia prevencinė programa būtų vadinamoji skrininginė endoskopija“, - laidoje pasakos NVI pilvo chirurgas onkologas, VU  Medicinos fakulteto lektorius, gydytojas Augustinas Baušys.

NVI pilvo chirurgo,  onkologo, med. m. dr. Rimanto Baušio teigimu, endoskopija – tai pagrindinis  skrandžio vėžio diagnostikos metodas. Taip apžiūrint skrandį matomi visi jo pakitimai. Tai gali būti ir polipai, ir įvairios adenomos, kurias tyrimo metu galima ir pašalinti. Pasak gydytojo R. Baušio,  endoskopijos metu aptinkamos ir opaligės, ir skrandžio vėžys.

„Yra didžiulis skirtumas tarp gydymo rezultatų, kai pacientas pas mus pakliūva ankstyvose ir vėlyvose stadijose. Pirmose stadijose daugiau kaip 90 proc. pacientų  pilnai pasveiksta vos po chirurginės intervencijos“, - apie didelę įtaką darantį ligos diagnozavimo laiką laidoje pasakos  pilvo chirurgas, onkologas A. Baušys.

Onkologas A. Baušys papasakos apie simptomus, kuriuos jaučiant ilgesnį laiką reikėtų būtinai apsilankyti pas gydytoją.

„Pagrindinė problema yra tai, kad visi galvoja, kad praeis. Skausmas juntamas retai, dažniausiai, jaučiamas diskomfortas, atpylimai, atsiraugimai, tiesiog jaučiama, kad kažkas yra. Jeigu tai tęsiasi  keletą savaičių ar keletą mėnesių, tuomet tikrai yra verta sunerimti“, - pasakos med. m. dr. R. Baušys.

VU  Medicinos fakulteto lektorius, gydytojas A. Baušys tvirtina, kad sergamumas skrandžio vėžiu Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje, o taip yra dėl netinkamo visuomenės gyvenimo būdo.

„Produktai, kurie yra sūdyti ar rūkyti, didina skrandžio vėžio riziką,  kaip ir nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas. Yra nustatyta, kad per dieną reikėtų suvartoti ne mažiau kaip 160 gramų daržovių ar vaisių.

Daržovėse, vaisiuose yra fitochemikalų, pavyzdžiui polifenolių, kurie dalyvauja įvairiuose antioksidaciniuose mechanizmuose, mažinančiuose skrandžio vėžio išsivystymo riziką“, - laidoje pasakos VU  Medicinos fakulteto lektorius, gydytojas A. Baušys.

Jungtinės Karalystės mokslininkai surado būdą, kaip padėti sergantiems onkologinėmis ligomis, kenčiantiems dėl lėtinių uždegimų, kurie negydomi gali peraugti į onkologines ligas. Atsakymas slypi natūraliose augalinėse medžiagose, ypač polifenoliuose.

Didžiosios Britanijos mokslininkai atliko nacionalinį dvigubai aklą II fazės Pomi-T klinikinį tyrimą ir pirmąkart pasaulyje patikimai įrodė, kad tinkamai suderinti skirtingų augalų polifenoliai, koncentruoti vienoje kapsulėje, slopina ne tik vėžio žymenų augimą, bet ir patį vėžį.

Kapsules iš keturių polifenolių gausių visadalių produktų – granatų vaisių su žieve ir sėklomis, brokolių žiedynų ir žiedkočių, žaliosios arbatos ekstrakto ir ciberžolių šakniastiebių – specialiai šiam tyrimui sukūrė Kembridžo universiteto mokslininkai kartu su gydytojais onkologais.

„Šiuo metu visuomenėje labai paplitusi gastroezofaginio refliukso liga, helicobacter pylori infekcija. Helicobacter pylori kai kada gali būti nedraugiškos mūsų organizmui, sukelti lokalų uždegimą apatinėje skrandžio dalyje, kai toliau vystantis pokyčiams to lokalaus uždegimo pasekoje gali vystytis piktybinė transformacija ir toje vietoje formuotis vėžys“, - laidoje pasakos VU  Medicinos fakulteto lektorius, gydytojas A. Baušys.

Daugybė klinikinių tyrimų nustatė, kad esant prastai žarnyno florai sutrinka imuniteto reguliavimas ir didėja imlumas infekcijoms bei lėtiniams uždegimams. Todėl mokslininkai rekomenduoja pasirūpinti, kad žarnyne gerųjų bakterijų netrūktų.

Konkuruodamos dėl vietos ir maisto medžiagų bei neleisdamos įsitvirtinti sveikatai kenksmingoms bakterijoms gerosios bakterijos suformuoja svarbų papildomą fizinį barjerą, kuris saugo burnos, skrandžio ir žarnyno gleivinę nuo patogeninių bakterijų invazijos.

Kaip atstatyti žarnyno gerųjų ir blogųjų bakterijų balansą, išeitį rado Didžiosios Britanijos mokslininkai, pasiūlę organizmą papildyti gerosiomis bakterijomis, kurios dar kitaip vadinamos probiotikais.

Kembridžo universiteto mokslininkai sukūrė probiotikus, kurių sudėtyje yra net 10 milijardų kolonijas sudarančių vienetų iš penkių Lactobacillus probiotinių bakterijų štamų, prebiotiko inulino ir vitamino D.

Jungtinės Karalystės nacionaliniame mitybos intervencijos Phyto-V Yourgut tyrime buvo nustatyta probiotikų nauda sergantiems ar jau persirgusiems Covid-19, bei patyrusiems onkologinius ir kitus susirgimus.