Pagal regionus daugiausiai mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje fiksuojama Aukštaitijoje, taip pat kai kuriuose Žemaitijos rajonuose. Mažiausi rodikliai fiksuojami didmiesčių savivaldybėse, pajūrio rajonuose.
Jei atėjo mintis – daryk
Žinoma Lietuvos šokėja, trenerė, baletmeisterė ir sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra“ vadovė Skaistutė Idzelevičienė neseniai atšventė 82-ąjį gimtadienį. Nuo vaikystės aktyvi moteris ir dabar nesėdi rankas sudėjusi: kiekvieną rytą eina į baseiną, lanko vertikalias vonias, daug vaikšto pėsčiomis, dirba savanore „Maisto banke“.
„Gyvenime gal tris kartus buvo kilę bėdų dėl širdies veiklos, bet dabar stebiu savo kraujospūdį, širdies ritmą ir negaliu skųstis sveikata, - žvalus pašnekovės balsas neišduoda tikrojo amžiaus. - Man taip pat būna dienų, kai nesinori niekur eiti, nepatinka blogas oras arba išbalansuoja kokios nors problemos. Svarbiausia tam jausmui nepasiduoti. Nereikia laukti ir tinkamo momento pradėti sportuoti, negalima sau sakyti „pradėsiu nuo pirmadienio„ ar “nuo kito mėnesio", nes taip tą datą vis nustumsi tolyn. Jei atėjo mintis į galvą, tai ir daryk! Tas pats ir su žalingais įpročiais. Jei kilo mintis – mesk.“
Tiesa, S. Idzelevičienė atvirauja, kad jos vyras visą gyvenimą rūko ir negali sustoti.
Bet ji priduria savo aplinkoje turinti pavyzdžių, kai žmonės žalingo įpročio atsisakė pamažu: surūkomų cigarečių skaičių mažino palengva ir paskui metė rūkyti. Kai kurie rūko tik kompanijoje.
„Nėra matematinės taisyklės, padedančios visiems vienodai atsikratyti žalingų įpročių, – įsitikinusi žinoma moteris. – Kiekvieno organizmas yra kitoks. Turbūt visi žinome, kaip gyventi sveikiau, kad rūkyti – blogas įprotis, bet ne visiems gyvenime pavyksta to laikytis. Jei nepavyksta padėti pačiam sau, trūksta valios, – yra medikai, kurie gali patarti, sudaryti veiksmų planą, pasiūlyti mažiau žalingų priemonių.“
Miestiečiai serga rečiau
Gydytoja kardiologė dr. Rasa Ordienė atkreipia dėmesį, kad Lietuva, palyginti su kitomis šalimis, nėra išskirtinė pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Tačiau ji pabrėžia, kad mūsų šalies gyventojai dažniausiai į medikus kreipiasi pavėluotai, kai jau kyla komplikacijų.
Anot jos, didmiesčių gyventojai serga rečiau, nes mieste gyvena labiau išsilavinę ir bendraujantys žmonės, kuriems informacija lengviau pasiekiama. Jie turi daugiau galimybių pasitikrinti sveikatą nei kaimo ar regiono gyventojai. Be to, kaimo žmonės – labai kantrūs ir į gydytoją dažniausiai kreipiasi, kai jau liga visai suriečia.
Pasak kardiologės, geriausias gydymas – profilaktika, o ne pasekmių bei komplikacijų šalinimas. Anot jos, 80 proc. visų ligų nulemia mūsų gyvenimo būdas ir tik 10–20 proc. priklauso nuo genetikos, tad pats žmogus gali labai daug nuveikti savo sveikatos labui.
„Gyvenimo būdo korekcija padeda sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų dažnį, tad reikėtų labiau stebėti savo rizikos veiksnius: aukštą cholesterolį, kraujo spaudimą, nutukimą bei prireikus koreguoti, atsisakyti žalingų įpročių“, – atkreipė dėmesį R. Ordienė.
Vienas iš širdies ir kraujagyslių ligas lemiančių veiksnių – rūkymas. Rūkantieji tą puikiai žino ir šiandien turi nemažai alternatyvų: nuo pastilių, nikotino pleistrų, kramtomosios gumos iki garinių rūkalų, neišskiriančių dervos ir kitų kancerogenų.
Iš karto ar palengva?
Prispirti ligos arba sužinoję apie didelę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kai kurie pacientai iškart ryžtasi radikaliems gyvenimo būdo pokyčiams. Kiti nusibrėžia terminą, kada pradės keisti gyvenimą. Taigi, kyla klausimas, kuris variantas geresnis - palaipsniui ar staiga?
Ne kiekvienam pavyksta mesti rūkyti iš karto, ypač jei žmogus sutraukdavo po kelis pakelius cigarečių per dieną. „Jei 80 metų žmogus, rūkęs daugiau nei pusę savo gyvenimo, mes rūkyti, kažin ar tai labai ką nors pakeis, – šypteli gydytoja. – Bet jei esi darbingas žmogus, nori judėti daugiau nei tarp keturių savo kambario sienų, gyventi aktyviai, tada žalingų įpročių reikėtų atsisakyti, kol jie nepadarė didesnės žalos. Didesnio kraujospūdžio ar cholesterolio taip pat nepavyks pakoreguoti per vieną dieną. Svarbiausia – tikslo siekiamybė ir rizikos veiksnių mažinimas.“
Kuo kaltas degimas?
Pasak R. Ordienės, kartais žmogus atsisakyti rūkymo nenori, tačiau pasižada daugiau judėti bei gyventi fiziškai aktyviau, norėdamas taip kompensuoti žalingą įprotį. „Tokių išlygų negali būti. Rūkymas – labai žalingas mūsų sveikatai. Net padidėjęs cholesterolis nėra toks žalingas kaip rūkymas kartu su kitais rizikos veiksniais, pažeidžiančiais kraujagysles“, – įspėja gydytoja kardiologė.
Rūkaliams euforijos jausmą sukelia nikotinas ir tam tikra medžiaga – degimo produktas, vadinamas acto rūgšties aldehidu. Tačiau kiti degimo produktai, susidarantys degant tabako gaminiams, tokie kaip dervos, nitrozaminai, benzenas, formaldehidas ir aromatiniai angliavandeniliai, euforijos nesuteikia, bet vėliau apie save primena sunkiomis ir labai sunkiomis komplikacijomis.
Nors plačiai paplitęs mitas, kad nikotinas yra sunkių ligų sukėlėjas, tačiau tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Lietuvos sveikatos institucijos nikotino nepriskiria kancerogeninėms medžiagoms.
Moksliniai tyrimai rodo, kad kenksmingiausios cheminės medžiagos ir jų junginiai išsiskiria cigaretės degimo metu. Skaičiuojama, kad degimo metu išsiskiria apie 70 medžiagų. Šios medžiagos ne tik patenka į organizmą, bet ir kurį laiką lieka patalpose. Tabako gaminiai, kuriuose degimas nevyksta, iš dalies sumažina kenksmingų medžiagų išsiskyrimą.
Medikai ir aktyvaus gyvenimo būdo entuziastai sutaria, kad žalingų įpročių reikėtų atsisakyti, kol jie nepadarė didesnės žalos, tačiau pašnekovai pripažįsta turintys draugų ar artimųjų, kurie keisti gyvenimo būdo tiesiog nenori ar jau nebegali. Tokiais atvejais patartina kreiptis pagalbos į specialistus (gydytojus, dietologus, trenerius) ir ieškoti mažiau kenksmingų alternatyvų.
Rašyti komentarą