Didžiųjų vaistinių tinklų pardavimų pajamos pernai augo beveik penktadaliu: įtakos turėjo ir karas Ukrainoje

Priešingai – žmonės suskubo pirkti pirmo būtinumo vaistus ar tvarstymo priemones. Pastebimos beveik penktadaliu, o kai kur – net dukart išaugusios pardavimų pajamos.

Praėjusieji metai buvo sėkmingi „Nemuno vaistinės“ valdomam vaistinių tinklui „Camelia“. Lyginant su 2021-aisiais, vaistinių tinklo pardavimo pajamos augo 17,2 procento – iki 224,3 mln. eurų.

17,6 procento augo ir grynasis pelnas – 2021-aisiais siekęs 7,8 mln. euro, praėjusiais metais grynasis pelnas išaugo iki 9,2 mln.

Kaip Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje nurodė bendrovė, pernai buvo vykdytas pasirengimas farmacinės rūpybos paslaugų diegimui, plėstas ne tik asortimentas, bet vykdyta ir vaistinių fizinė plėtra.

Rusijos karas prieš Ukrainą ir dėl jo susiklosčiusi geopolitinė situacija tiesioginės įtakos finansiniams rezultatams ar veiklos tęstinumui esą neturi ir neturės – nėra nei investicijų, nei pirkėjų, tiekėjų, kreditorių ar kitų sąsajų su kariniame konflikte dalyvaujančiomis šalimis.

„Pagrindinė rizika, su kuria gali susidurti bendrovė, yra LR ar ES įstatyminės bazės pokyčiai ir ūkinė situacija, kurių įtakoje gali pablogėti bendrovės rezultatai“,– nurodė „Nemuno vaistinė“.

Pasak bendrovės, šiemet planuojama plėsti vaistų bei kitų produktų, o ypač pigiausiųjų asortimentą.

Pardavimai kilo prasidėjus karui

Pardavimo pajamų, o taip pat ir grynojo pelno augimas praėjusiais metais pastebėtas ir bendrovėje „Norfos“ vaistinė. Lyginant su 2021-aisiais, pardavimų pajamos didėjo 17,4 proc. – iki 81,1 mln. eurų. Tuo tarpu grynasis pelnas augo 4,7 proc. ir siekė 7,9 mln. eurų sumą.

Registrų centrui bendrovė aiškino, jog vaistinių apyvarta staiga padidėjo prasidėjus karui Ukrainoje, o populiariausiomis gyventojų prekėmis tapo pirmo būtinumo vaistai atsargai.

Dėl nutrauktų ryšių su Rusija iš prekybos buvo išimti kai kurių kategorijų vaistai ir kosmetika, tačiau pirkėjams buvo pasiūlyti alternatyvūs produktai, todėl susiklosčiusi situaciją įtakos pardavimams esą neturėjo.

Skirtos milijoninės baudos

2022-aisiais daugiau nei 10 proc. augo ir kitų gerai žinomų vaistinių tinklų pardavimų pajamos, kuriems praėjusių metų pabaigoje už kartelinį susitarimą dėl kompensuojamų vaistų antkainių Konkurencijos taryba skyrė milijonines baudas.

Vienas iš baudą gavusių vaistinių tinklų yra „Gintarinė vaistinė“, kurio pardavimo pajamos pernai išaugo iki 197,7 mln. eurų – 18,2 proc. Vis dėlto grynasis šio vaistinių tinklo pelnas sumažėjo 5,9 proc. – iki 5,6 mln. eurų.

Kaip bendrovė nurodė Registrų centrui, 2022-ųjų finansiniams rezultatams Rusijos karas prieš Ukrainą reikšmingos įtakos neturėjo, kadangi pagrindinės bendrovės pajamos buvo ir yra iš pardavimų Lietuvoje.

O nutarimui dėl 16,7 mln. eurų siekiančios baudos, kurią vaistinių tinklui paskyrė Konkurencijos taryba, bendrovė nepritarė ir pastarąjį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT), teigdama, jog mano, kad nutarimas bus panaikintas. Tačiau nebuvo – nei VAAT, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) „Gintarinės vaistinės“ skundo netenkino.

Baiminosi dėl grėsmės reputacijai

Didžiausią baudą iš Konkurencijos tarybos gavo vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ – pastarajam buvo skirta 27,5 mln. eurų bauda.

Tiesa, kaip ir „Gintarinės vaistinės“, taip ir šis vaistinių tinklas Konkurencijos tarybos nutarimą apskundė teismams.

Teigta, jog tarybos sprendimas turi įtakos vaistinių tinklo verslo reputacijai, o taip pat iškyla rizika, kad gali būti nutrauktos tiekimo sutartys ar gaunamos kitų įmonių pretenzijos. Tačiau LVAT sprendimu, beveik 30 milijonų eurų siekianti bauda palikta galioti.

Vis tik nepaisant paskirtos baudos, praėjusieji metai „Eurovaistinei“ buvo gana sėkmingi, mat pardavimo pajamos augo 12,4 proc. – iki 312,8 mln. eurų. Tuo tarpu grynasis pelnas sumažėjo 14,6 proc. ir siekė 1,7 mln. eurų.

Kaip ir aukščiau minėtiems vaistinių tinklams, taip ir „Benu“ teks susimokėti Konkurencijos tarybos paskirtą baudą. Ši siekia 7,7 mln. eurų.

Peržiūrėjus Registrų centro duomenis matyti, jog pastarojo vaistinių tinklo pardavimų pajamos pernai augo 18,7 proc. ir pasiekė 91,3 mln. eurų.

Tačiau mažėjo grynasis pelnas – 2021-aisiais siekęs 2,7 mln. eurų, praėjusiais metais šis nukrito iki 2 mln. eurų.

Bendrovės veikla nuostolinga jau ne pirmi metai

Kiek daugiau nei 2 kartus pernai augo „Apotheka vaistinės“ vaistinių tinklo pardavimo pajamos – pastarosios pasiekė 4,8 mln. eurų. Vis dėlto jau ne pirmi metai, kai šis vaistinių tinklas dirba nuostolingai.

Pernai nuostoliai siekė 2,9 mln. eurų – daugiau nei pusė pardavimo pajamų sumos.

Apie dvigubai išaugusias pardavimo pajamas Registrų centrui vaistinių tinklas komentavo, jog toks pokytis atsirado dėl karo Ukrainoje susidariusios situacijos.

„Dėl karo Ukrainoje tiesioginių veiksnių, galinčių kelti grėsmę bendrovės veiklos tęstinumui, nėra. Vaistinėse kilo prekių pardavimai, ypatingai daug parduodama tvarstymo priemonių, nuskausminamųjų“,– teigė vaistinių tinklas.