Barbės ir kiti nerealūs grožio standartai – kada plastinėje chirurgijoje tai prilygsta vaikščiojimui plonu ledu

Kintančios tendencijos ir galinga socialinių tinklų įtaka įskelia kibirkštį – tai nauja, gražu, norisi pabandyti, o kartais net visiškai susitapatinti su personažu ar žvaigžde. Tačiau kada riba yra peržengiama ir rizikuojama sveikata ar net gyvybe? 

Barbė – standartas, formuojantis nerealius lūkesčius sau

Pasibaigus naujausiam kino seansui apie barbę gali būti ir taip, kad nesinorės nusiimti rožinių akinių –į save mergaitės, moterys gali pradėti žiūrėti ir kitaip.

Pabandyti keisti savo išvaizdą galima ir įvairiose programėlėse, tad pasirodžius filmui jį vertinti ėmė ne tik kino kritikai, tačiau ir plastikos chirurgai bei gydytojai psichologai. Ar barbės įvaizdis moterims gali pasėti nepasitikėjimo savimi sėklą? O gal paskatinti nerealiems pokyčiams?

Užsienio plastikos chirurgų nuomone, net ir su teigiamu pranešimu, filme apie barbę romantizuojami anatomiškai nerealūs grožio idealai.

Pastebėta tendencija, kad po pirmosios filmo atidarymo savaitės buvo pacientų, kurie prašė barbės juosmens ir krūtų, domėjosi šonkaulių pašalinimu, kad turėtų barbės juosmenį. 

Nuo problemų sprendimo iki neatitaisomų korekcijų

„Nordclinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Mantas Kievišas sako, kad socialiniai tinklai skatina siekti nerealių grožio standartų, o ir plastikos chirurgai, publikuodami tik geriausius savo darbų rezultatus ir taip stengdamiesi pritraukti pacientų dėmesį, formuoja madas bei grožio standartus.

Dažnai pacientai fotografuojami specifinėje padėtyje (pavyzdžiui, pakeltomis rankomis), kad rezultatas atrodytų gražiau. Neretai nuotraukos koreguojamos „Photoshop“ redagavimo programa.

Tokiu atveju pacientui, pageidaujančiam drastiškų pokyčių arba kai tokie neva matomi patobulintose nuotraukose, ypač svarbu paaiškinti, kad kiekvienas rezultatas yra individualus, taip pat atskleisti galimas rizikas, jei visgi koks nors chirurgas sutiktų atlikti galimai rizikingą operaciją.

Svarbu suvokti, kad lūkestis atrodyti, pavyzdžiui, kaip lėlei barbei, gali likti neįgyvendintas, operacija gali turėti komplikacijų, dėl ko sutriktų gyvenimo kokybė, būtų jaučiamas tiek fizinis, tiek psichologinis diskomfortas. 

„Yra pacientų, kurių lūkestis yra turėti barbės nosį arba katės akis, pašalinti šonkaulius siekiant siauresnio juosmens arba atrodyti identiškai žinomam žmogui ar personažui.

Ne visi chirurgai iš etinės prizmės tokias operacijas atlieka, nes jos pakeičia iš esmės normalią žmogaus anatomiją, yra susijusios su nemaža komplikacijų rizika ir suprastėjusia gyvenimo kokybe.

Nors pacientai po tokios operacijos laikinai gali būti patenkinti, tačiau vėliau, kai tokia mada pasibaigia arba žmogaus statusas ar branda pasikeičia, tampa nepatogu ir gailimasi savo sprendimo. Visgi atstatyti pradinę išvaizdą po tokių ekstraanatominių operacijų yra sudėtinga, o kartais ir neįmanoma“, – pažymėjo gydytojas M. Kievišas. 

Rizikinga ir tuomet, kai nėra saiko. Pavyzdžiui, pacientams, netekusiems didelio svorio, būna atliekamos odos pertekliaus šalinimo operacijos.

Tačiau net ir išsprendus problemą, esant geram rezultatui, pasitaiko, kad tokie pacientai po operacijos susirietę ar kitoje padėtyje užčiuopę bent minimalų odos laisvumą, nori pašalinti ir jį, o tai yra ženklas, kad nebejaučiamas saikas.

Tokios situacijos būdingos ir atliekant lūpų procedūras, pavyzdžiui, jas paputlinus kaskart norisi didinti užpildo kiekį. 

Nemažai pacientų iš Danijos vis dar prašo nenatūraliai didelių krūtų implantų, o štai UK, Airijos, Lietuvos pacientai neretai nori kuo natūralesnių krūtų. Taip pat išlieka populiaru plokščias pilvas, siauras liemuo, platūs klubai. 

Tobulinti kūno formas galima neperžengiant ribos 

Ką visgi galima padaryti norint pokyčių? Pasak gydytojo chirurgo M. Kievišo, jei norisi plonesnio liemens, galima nusiurbti lokalias riebalų sankaupas, ir tam tikrai nereikia šonkaulių išėmimo. Be to, joks plastikos chirurgas neturėtų atlikti tokios operacijos dėl nepatenkinamo rizikos-naudos santykio. 

Kaip teigia chirurgas M. Kievišas, plastinės chirurgijos esmė slypi ne išvaizdos pakeitime, bet atstatyme (iš to ir kyla specialybės pavadinimas – plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija).

Jos tikslas yra padėti žmonėms, kurie patyrė traumą, gimė su įgimtais defektais arba prarado dalį savo kūno dėl ligų ar nelaimingų atsitikimų. 

Plastikos chirurgas pažymi, kad dažniausiai žmonės ir kreipiasi norėdami koreguoti konkrečią medicininę bėdą arba atstatyti pakitusią išvaizdą.

Po nėštumo, netekus daug svorio pagrindinis tikslas būna susigrąžinti prieš tai buvusias kūno formas, atstatyti plokščią pilvą, pašalinti kabančią odą, strijas, pakelti pasmukusias krūtis.

Jei yra medicininės indikacijos, pavyzdžiui, itin didelės krūtys, dėl kurių vargina pečių lanko, nugaros skausmai, šutimai po krūtimis, pacientai pageidauja krūtų mažinimo operacijos.

O esant asimetrijai po krūties vėžio šalinimo planuojama krūtų rekonstrukcija ir panašiai. 

„Siekiant patobulinti esamą išvaizdą, pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su chirurgu, aptarti paciento lūkesčius, ir įvertinti jo psichinę sveikatą – taip nustatant galimas pagrindines problemas ar nerealius lūkesčius, ypač jei pacientas save mato ne taip, kaip iš tikrųjų atrodo. Taip pat vertinamos gretutinės ligos, sveikatos bėdos, pasiūlomi galimi problemos sprendimo būdai.

Priklausomai nuo situacijos veiksminga gali būti ne operacija, bet ir sportas, dieta, lazerinės ar kitos procedūros. Geriausi plastinės chirurgijos rezultatai pasiekiami tada, kai paryškinamas natūralus grožis ir sukuriamos subalansuotos proporcijos, kardinaliai nekeičiančios išvaizdos“, – komentavo M. Kievišas.