Atviras moters interviu apie OKS: dažnas galvoja, kad tokia būsena normali

OKS gali sukelti įkyrias mintis, tokias kaip: nešvarumų baimė, noras daiktus sudėti tam tikra tvarka, smurtinės mintys arba kitos neraminančios ir nuolat pasitaikančios mintys.

Kaip atsakas į nerimą prasideda kompulsijos (nesuvaldomas elgesys), toks kaip: perdėtas tvarkymasis, rankų plovimas, daiktų sudėliojimas numatyta tvarka, nuolatinis tikrinimas ar visų daiktų tikrinimas, kompulsyvus skaičiavimas.

Obsesinis kompulsinis sutrikimas (sutrumpintai – OKS) būtent ir yra atsakas į perdėtą nerimą.

Yra nustatyta, kad Obsesinis kompulsinis sutrikimas pasireiškia kas 40 suaugusiam žmogui ir kas 100 vaikų. Kaip atrodo šio sutrikimo kamuojamo žmogaus gyvenimas atvirai pasakoja 35-rių Austėja.

– Kada pajutote, kad Jus kamuoja Obsesinis kompulsinis sutrikimas?

– Net nežinau. Aš manau, kad OKS mane kamuoja jau nuo vaikystės ir seniau galvojau, kad kitaip ir būti negali. Kiek save atsimenu, aš visada turėjau griežtas taisykles, kažkokį norą viską daugiau ir dažniau tikrinti.

Atrodė, kad aš esu, tiesiog, labai pareiginga. Dar ką atsimenu, kad visada mamos reikalaudavau labai stipriai surišti plaukus. Būdavo, kad netikdavo iš pirmo ar net kelių kartų.

Vis atrodydavo, kad plaukai per daug laisvi. Tai buvo tokia mano, kaip vaiko keistenybė. Tačiau, niekas tuo metu nesusimąstė, kad tai gali būti kažkoks sutrikimas.

Dar atsimenu tokius ryškias akimirkas iš vaikystės, kad jei atsiguldavome miegoti, tai būtinai turėdavo būti mirtina tyla. Jei kažkas iš namiškių šnekėdavo, aš turėdavau vėl įjungti šviesą, vėl išjungti šviesą ir miegoti tamsoje bei tyloje.

Tuo metu tai atrodė, kaip vaikiški kaprizai. Nei mama, nei aš nesupratau, kad tai yra kažkas rimčiau. Iš dalies aš taip gyvenau visą gyvenimą. Net negaliu įsivaizduoti, kad žmonės kitaip gyvena, kad gali būti kitaip.

– Kaip pasireiškia OKS?

– Aš tikrinu įvairius dalykus. Na, pavyzdžiui, išeidama iš namų turiu patikrinti net kelis kartus ar durys užrakintos, ar mašina užrakinta.

Negaliu tiesiog užrakinti ir nueiti. Būtinai turiu paklibinti rankeną, duris. Ne visada turiu 10 kartų patikrinti, bet bent jau vieną kartą privalau tai padaryti.

Aš stebiu – kiti žmonės kalbasi telefonu, užrakina duris ir nueina net neatsisukę. Aš taip tiesiog negaliu. Aš privalau atsisukti, privalau patikrinti.

Prie viso to aš nemėgstu lyginių skaičių, pavyzdžiui, 2, 4, 6. Tiksliau būtų sakyti, kad aš seniau nemėgau lyginių skačių. Netikrindavau durų du kartus.

Tuomet jau turėdavau paklibinti rankeną bent tris kartus. Nes man lyginiai skaičiai asocijuodavosi su mirtimi, nelaime. Keista, bet taip būdavo.

Dabar stengiuosi dirbti su savimi, nekreipti dėmesio į lyginius skaičius, o kartais patikrinti kažką specialiai du kartus. Iš esmės mano OKS išreikštas tuo, kad aš turiu kontroliuoti įvairius dalykus. Nors pati nesu valdinga asmenybė, tačiau mano gyvenime yra daug mano sugalvotų taisyklių. Turiu jausti savo veiksmų kontrolę.

– Kokia yra kasdienybė kai tenka nuolat jausti nerimą, tikrinti įvairius daiktus?

– Man atrodo, kad aš gyvenu, kaip ir visi. Tiesiog turiu tikrinti viską, kontroliuoti, ar viską atlikau gerai. Tačiau pasitaiko akimirkų, kai užkyla nerimas.

Atrodo jau tikrinu ir tikrinu viską daugybę kartų ir vėl jaučiu, kad turiu tikrinti. Tuomet nerimas užkyla dar labiau ir atrodo tos emocijos pradeda veržtis. Būna situacijų kai apsiverkiu ar apšaukiu artimuosius. Nes tas besikaupiantis nerimas tiesiog išsiveržia.

Kartais norisi kažkur išlieti tą sukauptą energiją. Įsivaizduokite, kad net atrodytų atsipalaidavimui skirta diena gali labai sekinti. O juk atrodo atsikėliau išsimiegojusi, lėtai papusryčiavau, pavedžiojau šunį, pabuvau gamtoje, patinginiavau.

Bet kadangi visą dieną aš nuolat viską po daug kartų tikrinu, vakare jaučiuosi išsunkta ir vis tiek nepailsėjusi. Tai labai labai vargina, neleidžia pilnai atsipalaiduoti ir pailsėti.

– Kada supratote, kad tai nėra normalu, kad tai gali būti problema?

– Aš visada labai domėjausi psichologija. Nors oficialios diagnozės aš neturiu, bet aš domėjausi ir žinau, kad OKS būtent ir pasireiškia perdėtais tikrinimais, iš to kylančiu vidiniu nerimu.

Lankiausi pas psichologus, bet vaistų aš negėriau. Aš bijau būti priklausoma nuo antidepresantų. Nors man yra išrašę vaistų specialistai, bet stengiuosi geriausių rezultatų pasiekti savikontrole, savistaba.

Aš dažnai jaučiuosi gerai ir tie tikrinimai būna minimalūs. Paūmėjimus jaučiu įtemptu laikotarpius, pavyzdžiui, kai baiginėjau magistro studijas jaučiau didelį stresą ir nerimą.

Tuo metu ir OKS buvo stipriai išreikštas. Aš nemėgstu mokslinių darbų, taisyklių, nes aš jau savo galvoje turiu daugybę taisyklių, skaičiavimų.

Būtent todėl rašant magistro darbą man buvo labai sunku ir jaučiau, kad stipriai prastėja OKS. Pastebėjau, kad esu sistemos žmogus viduje, todėl gyvenime negaliu dirbti įtempto darbo, pildyti lentelių, pasinerti į daug suvaržymų ir taisyklių turintį darbą. Būtent tokiais momentais jaučiu, kad mano tikrinimai intensyvėja, pradedu jausti didesnį į neviltį varantį nerimą.

Taigi, rašant magistrinį darbą, atliekant analizes man buvo ypatingai sunku. Aš nemiegojau naktimis, dažnai vartojau energetinius gėrimus, kas labai pasunkino mano psichologinę būklę. Ir vis svarsčiau, kodėl man taip sunku, kodėl man taip blogai? Tada atėjo mintis, kad man kažkas negerai.

Juk tai tik analizė, mokslinis darbas, o juk mokslai man visada gerai sekėsi. Taip supratau, kad turiu rimtesnių problemų. Tuo metu nieko nesiėmiau daryti.

Bet pradėjus dirbti, pastebėjau, kad ataskaitų ir lentelių pildymas mane veikia ypač neigiamai – paūmėja nerimas, atsiranda tikrinimai ir jų būna vis daugiau.

– Daug laiko dirbote komunikacijos srityje. Kaip OKS atsiliepė jūsų veikloms?

– Esu kūrybingas žmogus, mėgstu generuoti idėjas ir man tai gerai sekasi. Mėgstu rašyti, ypač kūrybinį rašymą. Tačiau, kaip ir minėjau, man labai sudėtinga pildyti lenteles, ataskaitas. Net namie prieš sumokant mokesčius man labai nepatinka nurašinėti skaitliukų duomenis.

Atrodo, na kas čia tokio – pasižiūri, pavyzdžiui, skaičiai 1314. Užsirašai, bet dar kartą žiūri, ar tikrai tiek. Tada dar ir dar ir dar kartą. Kad tikrai įsitikintum, bet vis negana.

Tai labai sekina, pradedu jausti įtampą. Jaučiu, net supykina fiziškai. Stengiuos įtikinti save ir suvokti, kad padaryti klaidą yra tik maža smulkmena. Juk kas čia tokio – padarysiu klaidą, kitą mėnesį ateis skola ir sumokėsi. Bet lengviau pasakyti nei padaryti. Dabar jau sekasi geriau visas tas mintis valdyti, bet tam reikia daug daug valios ir jėgų.

– Kaip stengiatės sau padėti suvaldyti OKS?

– Man tas lūžis, turbūt, įvyko kai suėjo 30. Aš daug keliavau – Indija, Filipinai, Balio sala. Mane traukia rytai. O taip yra, nes ten viskas vyksta lėčiau, mažiau streso, daugiau meditacijos.

Tose šalyse man ypatingai gerai, stresas sumažėja, obsesijos taip pat sumažėja iki minimumo. Aš tik grįžtu į Lietuvą – man vėl viskas paūmėja.

Todėl supratau, kad aš noriu kokybiško gyvenimo. Susimąsčiau, kad iki senatvės man liko vos 40 metų ir aš noriu juos nugyventi laiminga, be savo keistų sugalvotų taisyklių. Tai man buvo lyg nušvitimas, tas suvokimas, kad tas laikas bėga beprotišku greičiu.

Pradėjau dirbti su savimi, pradėjau galvoti, kad tos mano mintys yra visiškas absurdas. Aš noriu būti laiminga, sukurti šeimą ir todėl turiu sąmoningai valdyti savo mintis. Ypač, kadangi negalėjau pakęsti lyginių skaičių, pradėjau galvoti, nu kodėl bus blogai jei kažką patikrinsiu tik du kartus?

Koks blogiausias scenarijus. Man juk lyginiai skaičiai asocijuojasi su mirtimi, nelaime. Tai ir galvoju, nu du kartus patikrinsiu bus mirtis, kažkas mirs, atleis iš darbo? Nu, bet žmonės turi galiojimo laiką, visi mirštame. Kiek bus skirta, tiek. Tuomet tos neramios mintys nuslūgsta.

O kartais tenka labai daug energijos išlieti, kad nerimas dingtų. Nes netikrinant ir neskaičiuojant dalykų, man yra neapsakomai sunkus vidinis nerimas, todėl stengiuosi išeiti pasivaikščioti, kažkur išlieti tą energiją susikaupusią.

Labai svarbu išbūti su tuo nerimu. Nes visa esmė ir yra tai, kad kamuoja tas siaubingas nerimas, o dėl to tu atlieki tuos ritualus, kurie tave laikinai nuramina.

– Ką patartumėte Obsesinio kompulsinio sutrikimo kamuojamiems žmonėms?

– Dirbkite su savimi, savo mintimis. Aš suprantu, kad neatliekant ritualų – tikrinimų, skaičiavimų, rankų plovimų atrodo, kad sulauksite žinios apie nelaimę, mirtį.

Iš šalies atrodo, kad tai yra absurdas, bet tam žmogui juk tai yra labai realu ir kelia didžiulį nerimą. Tačiau geriausia yra pirmiausia pagalvoti apie blogiausią galimą scenarijų.

Na, pavyzdžiui, juk žmonės miršta kasdien, visi turime baigtumą. Bijote, kad atleis iš darbo, na bet juk visada galima susirasti kitą darbą. Būtina priimti tas mintis apie blogiausią scenarijų ir su jomis išbūti. Nebijoti nerimo, geriau kažkur išlieti tą energiją – pasivaikščioti.

Man labai padeda buvimas gamtoje, vaikščiojimas miške. Nebijokite apie savo pojūčius išsikalbėti artimiesiems. Man labai padeda mano mylimas žmogus, jis mane palaiko, padrąsina, padeda įveikti ir išbūti tas neramias mintis. Todėl visada sakau, jei turite kuo pasitikėti, būtinai išsikalbėkite.

Aš suprantu, kaip sunku kartais būna iškentėti tą nerimą. Noris atlikti tuos veiksmus daugybę kartų, kad tik tas nerimas dingtų – patikrinti duris daugybę kartų ir vis tiek norėti tai padaryti dar kartą. Tragiškai sunku yra išbūti tą nerimą, todėl artimųjų palaikymas yra neįkainojamas.