Atsako imunologė: kaip užkirsti kelią alergijai, paneigia nusistovėjusius mitus

Apie vaikų alergijų požymius, mitybą ir būdus, kurie gali padėti sumažinti potencialias alergijas pasakoja alergologė ir klinikinė imunologė dr. Neringa Stirbiene.

„Alerginės ligos kūdikiams ir mažiems vaikams dažniausiai pasireiškia bėrimais. Tokių ligų pavyzdžiai – atopinis dermatitas, dilgėlinė.

Svarbu suprasti, kad šios ligos gali būti ir ne vien alergenų išprovokuotos. Kūdikiams alergija gali pasireikšti ir virškinimo sistemos simptomais, pavyzdžiui, tuštinimusi su krauju, gleivėmis.

Svarbiausi kūdikių ir mažų vaikų alergenai yra maisto alergenai, dažniausiai – pienas, kiaušiniai, kviečiai", – teigė alergologė ir klinikinė imunologė dr. Neringa Stirbienė.

Specialistė pasakoja, kad vis dar nėra aišku kodėl konkrečiam žmogui, ypač vaikams, išsivysto alerginės ligos.

Manoma, kad tam turi reikšmės genetiniai bei aplinkos veiksniai – vakarietiškas gyvenimo būdas, sterilios gyvenimo sąlygos, mikrobiotos aplinkoje ar organizme pasikeitimai, aplinkos užterštumas.

„Alerginės ligos pastaruoju metu dažnėja, jas galima vadinti civilizacijos liga.

Siekiant išvengti tokio tipo ligų, rekomenduojama kuo įvairesnė motinos ir kūdikio mityba – nevengti potencialių maisto alergenų, jei alergijos jiems nėra.

Taip pat vengti pasyvaus rūkymo, streso nėštumo metu, bereikalingo gydymo antibiotikais", – kalbėjo moteris.

Anot specialistės, nuo potencialios alergijos gali gelbėti šuns laikymas namuose, jei yra galimybė  dažniau praleisti laiko ūkyje.

Jei vaikas yra alergiškas, reikėtų vengti nustatytų alergenų. Jei oda linkusi sausėti ar yra bėrimų, būtinai naudoti drėkinamuosius kremus, emolientus.

Dažnai pasitaikantis mitas, susijęs su alergijomis – naujagimiams pasitaikanti alergija dėl natūralių pluoštų, kuriais jie yra rengiami ar apklojami.

Specialistė pasakoja, kad dažnai alergija maišoma su odos sudirginimu.

„Nors yra manančių, kad vilna yra alergenas, tačiau medicininėje literatūroje tą įrodančių duomenų nėra. Ji nėra alergenas, tačiau gali būti kaip odos dirgiklis ir sukelti niežėjimo, dilgčiojimo pojūtį.

Tai priklauso nuo skaidulų skersmens – kuo jos storesnės, tuo dažniau šiuos pojūčius sukelia.

Tai būdinga ir kitiems audiniams, ne tik vilnai", – minėjo N. Stirbienė.

Alergologė pasakoja, kad dažnai pataluose įsiveisia namų dulkių erkutės, kurios alergiškiems asmenims gali sukelti ar paūminti alergijų bei astmos simptomus.

Tokiems asmenims rekomenduojama vengti patalynės iš plunksnų, pūkų, vietoj to geriau rinktis vilnonę ar medvilinę patalynę.

Apie vis dar pasitaikančius mitus vilnos ir alergijos tema, naujagimiams naudojamus vilnos pluošto gaminius pasakoja natūralių audinių specialistė ir vilnos gaminių kūrėjų „Flokati" atstovė Žydrūnė Ragelė.

„Ne vienam išlikę prisiminimai apie senas ir kandančias močiučių megztas pirštines ar šalikus. Sena, grubiai suverpta avies vilna yra šiurkšti – ji ne alergizuoja, bet tiesiog fiziškai suerzina odą.

Tai taikoma seniems vilnos gaminiams, kurie pagaminti, kai dar nebuvo tinkamų technologijų jų išdirbimui. Jautriai naujagimių odai apsaugoti kuriami gaminiai iš išskirtinai plonos vilnos.

Technologinio šukavimo proceso metu paliekamas tik pats ploniausias ir švelniausias plaukas", – kalbėjo specialistė.

Anot Ž. Ragelės, vilna yra nepalanki terpė veistis bakterijoms bei dulkių erkutėms, nes sugeria ir išgarina drėgmę taip išlikdama ilgiau sausa.

„Ironiška, kad dalis žmonių dar galvoja, jog vilnos gaminiai gali sukelti alergiją, nors yra priešingai – natūralaus pluošto patalynė dažnai siūloma alergiškiems žmonės.

Būtent dėl drėgmės išgarinimo, bakterijų nesiveisimo.

Ši savybė ypač svarbi kalbant apie kūdikių gaminius.

Taip užtikrinama, kad oda išliktų sausa, kvėpuotų neperkaitindama vaiko.

Galima išvengti naujagimių sušutimų, per didelio prakaitavimo", – kalbėjo moteris. 

Specialistė pasakoja, kad vilna naujagimiams naudojama nuo seniausių laikų, nes mažylių organizmas pats kurį laiką apsisaugoti nuo perkaitimo ar atvėsimo negali, o natūralios vilnos rūbeliai ar patalynė palaiko optimalią kūdikių kūno temperatūrą.