Artėjant gripo pikui, ministerija ragina gyventojus suskubti skiepytis – liko dar penktadalis nemokamos vakcinos

Sveikatos apsaugos ministerija kviečia visus dar nesiskiepijusius minėtoms rizikos grupėms priklausančius asmenis suskubti ir pasiskiepyti, juolab kad didžiausias gripo sergamumo pikas, kuris įprastai fiksuojamas sausį-vasarį, tikėtina, bus pasiektas anksčiau.

Nuo gripo skiepijasi noriai, ypač senjorai

Šiemet šalies gydymo įstaigos gavo daugiau nei 202 tūkst. gripo vakcinos dozių, skirtų rizikos grupių asmenų skiepijimui. Iš viso šį sezoną pasiskiepijo 168 529 rizikos grupėms priklausantys asmenys. Iš jų 68 proc. sudarė 65 metų amžiaus ir vyresni šalies gyventojai, daugiau nei 21 proc. – asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, 7,6 proc.– sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, 2,2 proc. – asmenys, gyvenantys socialinės globos bei slaugos įstaigose, ir beveik 0,5 proc. – nėščiosios.

Sveikatos apsaugos viceministrės Aušros Bilotienės Motiejūnienės teigimu, sergamumas gripu, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 šiuo metu Lietuvoje kas savaitę didėja, tačiau tai yra gripo sezonui įprastas sergamumo augimas, tiesa, šiemet jis prasidėjo šiek tiek anksčiau nei ankstesniais gripo sezonais, tad šiuo metu registruojami vakcinacijos mastai ir gyventojų aktyvumas išties džiugina.

„Akivaizdu, kad gripo vakcina šiuo metu yra itin populiari: praėjusį gripo sezoną iš viso sunaudota 66,2 proc. valstybės lėšomis įsigytos vakcinos, o šiemet jau dabar – sezonui tik įsibėgėjant – sunaudota 83 proc. Kol kas gydymo įstaigose dar yra likę vakcinos, skirtos rizikos grupių asmenų skiepijimui nuo gripo, tačiau jos sparčiai mąžta, todėl reikėtų nedvejoti ir pasinaudoti galimybe užbėgti už akių šiai klastingai ligai ir jos komplikacijoms“, – sako viceministrė.

A. Bilotienė Motiejūnienė primena, kad vieno vizito metu galite nemokamai pasiskiepyti ir nuo kitos itin pavojingos sveikatai ar net gyvybei ligos – COVID-19, ir pabrėžia – nors abi ligos ir turi panašių simptomų, tai yra skirtingi susirgimai, tad ir vakcinos yra skirtingos.

Gripo epidemiją skelbti dar per anksti

Nors sergamumas gripu ir peršalimo ligomis sparčiai auga, sveikatos apsaugos viceministrė A. Bilotienė Motiejūnienė atmeta galimybę šiuo metu skelbti epidemiją šalies mastu.

„Galiu užtikrinti visuomenę, kad nėra pagrindo nerimauti ar skelbti epideminę padėtį šalyje. Tiesa, lokalūs, savivaldybių lygmeniu, tam tikri sprendimai gali būti priimti (čia nieko naujo – įprasta metai iš metų taikoma išmintinga ir veiksminga praktika), tačiau Lietuvos mastu apie tai kalbėti per anksti.

Taip, mes matome didėjančius atvejų skaičius, tam tikrą lovų užimtumo augimą gydymo įstaigose, tačiau padėtis kontroliuojama. Nuolat budriai stebime situaciją ir keičiamės visa gaunama informacija, galinčia lemti sprendimą dėl epidemijos skelbimo – prireikus bus sureaguota laiku ir Lietuvos žmonės tikrai bus informuoti“, – pabrėžia viceministrė.

Kas ir kur gali nemokamai skiepytis

Primename, kad rizikos grupėms priklausantys asmenys valstybės lėšomis Lietuvoje pradėti skiepyti nuo 2008–2009 m. gripo sezono. Nėščiosios į rizikos grupių sąrašą įtrauktos ir pradėtos skiepyti nuo 2011–2012 m. gripo sezono.

Atkreipiame dėmesį, kad kasmet įsigyjamos vakcinos dozių skaičius priklauso nuo gydymo įstaigų išreikšto poreikio. Be to, kitaip nei COVID-19 vakcinacijos atveju, skiepytis nuo gripo galima tik toje gydymo įstaigoje, kurioje pacientas yra užsiregistravęs.

Dėl didelio norinčiųjų pasiskiepyti aktyvumo kai kur vakcinos nuo gripo gali pritrūkti, todėl SAM prašo gydymo įstaigų bendradarbiauti ir racionaliai ir geranoriškai pasidalinti turimomis gripo vakcinos dozėmis.

Nepamirškime ir kitų prevencijos priemonių

Epidemiologai bei kiti sveikatos priežiūros specialistai ir toliau rekomenduoja, net ir nesant paskelbtos epidemijos, taikyti visiems įprastas priemones – ypač svarbu, kad ūmios kvėpavimo takų infekcijos simptomus jaučiantys asmenys liktų namuose ir dėvėtų kaukę, jei tenka bendrauti su kitais asmenimis.

Taip pat rekomenduojama laikytis kitų bendrųjų prevencijos priemonių – vėdinti patalpas, laikytis atstumo, kruopščiai plauti ar dezinfekuoti rankas, uždarose erdvėse, kuriose renkasi daug žmonių, su kuriais įprastai nebendraujama, dėvėti kaukes, ypač asmenims, turintiems didelę riziką sirgti sunkiai.