Simonas Gentvilas pasakė, kaip kiekvienas gali išvengti automobilių taršos mokesčio

(20)

Sausį Seimo nariai grįš į parlamento posėdžių salę pratęstai rudens sesijai. Vienas pirmųjų projektų, kuris 2022-aisiais guls ant parlamentarų darbo stalo – automobilio taršos mokestis.

Nors Laisvės partijos atstovai nevengia viešumoje kritikuoti koalicijos partnerių parengtos idėjos, Aplinkos ministras Simonas Gentvilas užtikrintas – pirminėje stadijoje palaikymo projektui Seimo salėje pakaks. Ministro tikinimu, praėjus pateikimo stadiją, mokesčio projektas gali stipriai keistis ir tapti priimtinesnis jo kritikams. Visgi, anot S. Gentvilo, nors ateityje ketinama kelti ir kuro akcizus, jų didėjimas negali tapti alternatyva metiniam taršos mokesčiui.

Automobilių taršos mokestis – jau seniai sklandanti idėja. Sauliaus Skvernelio ministrų kabineto įvestą registracijos mokestį dabartiniai valdantieji gana stipriai kritikavo. 2020 metų spalį valdžią ketveriems metams laimėję dabartiniai valdantieji suskubo kalbėti, kad jau netrukus kiekvienas taršaus automobilio savininkas Lietuvoje privalės mokėti automobilio taršos mokestį. Ir tikrai ne vieną kartą.

„Mes turime kalbėti, kad šis mokestis turi būti už taršą. Kad jis turi būti ne biudžeto pajamų mokestis, o tam, kad kurtų alternatyvą ir jį turi mokėti visi teršėjai“, – 2020 metų gruodį naujienų portalui tv3.lt kalbėjo tuomet dar tik kandidatas į aplinkos ministro postą S. Gentvilas.

„Susidomėjimas yra milžiniškas, nes Lietuvoje automobiliais važinėja 1,3 mln. gyventojų ir automobilių skaičius prilygsta Lietuvoje dirbančiųjų skaičiui. <...> Lietuva yra automobilistų tauta, natūralu, kad šitas įstatymas nėra politiškai labai populiarus, bet viskas, reikia kalbėti ir apie kitą pusę. Tarša yra milžiniška, Vilniuje yra mažiau švarus negu Paryžiuje“, – birželio pabaigoje tv3.lt sakė jau ministro pareigas einantis S. Gentvilas.

Aplinkos ir Susisiekimo ministerijos galiausiai liepos viduryje pristatė naująjį projektą. Tuomet skelbta, kad automobilių savininkai turės mokėti metinį mokestį už labiau nei vidutiniškai taršų automobilį ir registracijos mokestį, jei transporto priemonė pirmą kartą registruojama Lietuvoje.

„Pirmiausia pristatome kaip efektyvų taršos mokestį, į pirmą vietą statome visuomenės sveikatą. Matome, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų gyvena teritorijose, kur kietųjų dalėlių tarša viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, iki 5 proc. BVP Lietuva praranda kasmet dėl plaučių, kvėpavimo takų sistemos, onkologinių ligų, kurias sukelia būtent oro tarša“, – liepą naujienų portalui tv3.lt pasakojo aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė.

Priartėjus rudeniui, projektas pasikeitė. Dėl galimų prieštaravimų europinei teisei, buvo atsisakyta registracijos mokesčio, liko tik metinis. Šiam projektui lapkričio pabaigoje pritarė Vyriausybė.

Mano, kad projekto kelionė iki Seimo neužtruko

S. Gentvilas teigia, kad automobilių taršos mokestis Seimui bus pateiktas per artimiausias dvi sausio savaites. Ministras nemano, kad projekto kelionė iki Seimo salės užtruko.

„Vertinčiau, kad mes gana greitai susisukome. Mokesčių pertvarkos grupė, kuriai vadovauja Finansų ministerija, kitų mokesčių dar nepristatė.

Kadangi klimato kaita nelaukia, mūsų aplinkosauginiai mokesčiai buvo pirmieji, kuriuos nuo Vyriausybės teikėme. Kol kas kitų mokesčių pertvarkos projektų Finansų ministerija nėra pristačiusi viešai“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo ministras.

Tiki, kad balsų užteks

Priekaištų automobilių taršos mokesčiui nuo jo pristatymo žėrė ne tik opozicijos atstovai, bet ir kai kurie valdantieji. Nors pateikimo stadijoje yra linkę pritarti projektui. Laisvės partijos atstovai Kasparas Adomaitis ir Vytautas Mitalas viešai ne kartą buvo išreiškė susirūpinimą dėl kai kurių projekto aspektų.

K. Adomaitis naujienų portalui tv3.lt kiek anksčiau teigė, kad Laisvės frakcijos nuomone, tvirtai stovėti už Aplinkos ministerijos teikiamo projekto galima būtų tuo atveju, jeigu būtų platesnė mokestinė pertvarka ir kažkurioje srityje mokesčiai būtų mažinami, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestis.

„Tada tikrai būtų ramu ir galima būtų sutikti, nes mokestis tikrai turi aplinkosauginę naudą. O kol kas tokio paketo nėra, yra tik didinimas. Tas ir nepatinka. Aišku, galima ir dėl atskirų detalių daug diskutuoti“, – sakė K. Adomaitis.

Kritikos strėles mokesčio atžvilgiu leido ir ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė, kuri teigė, kad labiau palaiko planus kelti kuro akcizus.

„Už aplinkos taršą visi vairuotojai jau kartą sumoka pirkdami degalus, o pats mokestis labiau susijęs su automobilio turėjimu, bet ne su naudojimu“, – socialiniuose tinkluose rašė A. Armonaitė.

Visgi S. Gentvilas ramus – balsų iš valdančiųjų, nepaisant tam tikrų nuogąstavimų, užteks, kad projektas praeitų pateikimo stadiją.

„Būčiau blogas politikas, jeigu daužyčiau galvą į sieną ir sakyčiau, kad čia jau yra tobulas projektas. Mes kalbame apie alternatyvas. Manau, kad po pateikimo kalbėsime apie geriausią įmanomą variantą. Vyriausybė vienbalsiai pritarė šiam projektui, o jo eigą Seime matysime“, – teigė S. Gentvilas.

„Visi supranta, kad tai nėra pats populiariausias projektas ir kažkas tą turi padaryti. Tai aš imuosi atsakomybės. Tą tiesiog reikia daryti, automobilių tarša yra didėjanti. Ar pats pasiūlytas variantas yra pats geriausias? Matysime Seime“, – pridūrė ministras.

Seimui bus teikiamas tas pats projektas, kuriam pritarė Vyriausybė.

„Po to eis per svarstymo, priėmimo stadijas ir, manau, modifikuosis į priimtinesnį variantą koalicijai ir, tikiuosi, opozicijai“, – vylėsi S. Gentvilas.

Kitur mokesčiai prasideda nuo 500 eurų

S. Gentvilas juokavo, kad jam jau dažnai lipdo „mokesčių ministro“ etiketę.

„Aplinkos ministerija begalę darbų per šiuos metus padarė, o šis mokestis yra kopija 22 valstybių. 22 Europos Sąjungos valstybėse egzistuoja metiniai mokesčiai. Belgijoje, kas gyvena iš Lietuvos diplomatų žino, kad automobilių mokesčiai prasideda nuo 500 eurų. Pas mus mes kalbame, kad iki 100 eurų bus vidutinis mokestis. Čia nėra Lietuvos išradimas, tai yra sena Europoje pasiteisinusi praktika. Man atrodo, jeigu kažkas turi kitų variantų, tikrai diskutuosime Seime“, – teigė aplinkos ministras.

Pasakė, kodėl neužtenka augančių akcizų

Automobilių taršos mokesčio kritikai teigia, kad Aplinkos ministerijos siūlomas projektas yra ne taršos, o turto mokestis. Jų nuomone, geriausiai taršą apmokestinti padėtų didėjantys kuro akcizai.

Šioje srityje savo darbą Aplinkos ministerija taip pat atlieka. Seimas pateikimo stadijoje jau pritarė S. Gentvilo pristatytam projektui, kad nuo 2023 iki 2025 m. laipsniškai būtų didinami akcizų tarifai taršiausiam kurui, o nuo būtų 2024 m. suvienodinti dyzelino ir benzino akcizai.

„Akcizai yra infliacinis mokestis ir jį mokės ir tas pats senjoras, dėl kurio čia opozicija labai pergyvena, kad jis išvažiuoja kartą per metus. O kartu akcizai dedasi į kiekvieno produkto, paslaugos kainą. Tiek statybose, tiek kirpėjai turi nuvažiuoti iki darbo ir jiems kaštai didėja.

Tuo metu automobilių taršos mokestis apmokestina tik už vidurkį taršesnius automobilius. Tai jo galima išvengti. Iš esmės taršos mokesčių galima išvengti, jeigu pakeičiamas vartojimas. <...> Tai yra augimui nekenkiantys mokesčiai, kai kada net darbo vietas kuriantys mokesčiai. Iškastinis kuras yra importinis produktas, taršos mokesčiai skatina vidinį vartojimą iš pagrinde atsinaujinančių išteklių“, – tvirtino ministras.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder