Rusijos pasieniečiai ešerius žvejojusio B. Markausko šnipinėjimu neapkaltino

Sekmadienio vakarą plačiai nuvilnijo žinia, kad Rusijos pareigūnai Kuršių mariose sulaikė tris valstybinę sieną pažeidusius Lietuvos piliečius. Netrukus tapo aišku, kad su draugais Rusijos pasieniečių rankose atsidūrė Klaipėdos rajono meras B. Markauskas. Kartu su juo sieną neteisėtai kirto verslininkai Dalius Žilinskas (buvęs B. Markausko patarėjas) ir Romualdas Šukys.

Lietuvos piliečiai sulaikyti apie 14 val. Rusijoje jie išbuvo apie 7 val. Į Lietuvą trijulė per Panemunės pasienio kontrolės punktą grąžinta sekmadienio vakarą, apie 21 val. (apie 20 val. Rusijos laiku). Namus pasiekė prieš vidurnaktį.

„Esu geras žvejys, bet, pasirodo, orientacininkas nekoks. Turbūt jau girdėjote apie šiandien (sekmadienį - aut. past.) įvykusį incidentą. Noriu patvirtinti, kad ši informacija yra teisinga. Šiandien žvejodamas Kuršių mariose netyčia kirtau Rusijos valstybės sieną. Buvau sulaikytas ir skirta piniginė bauda. Apgailestauju dėl šio incidento. Įvykis ne pats maloniausias, bet jau vykstu namo. Taip pat noriu padėkoti ir mūsų šalies konsuliniams pareigūnams už operatyvumą ir pagalbą“, - įkvėpęs gimtinės oro socialiniuose tinkluose suskubo visus raminti B. Markauskas.

Neplanuotas apsilankymas Kaliningrado srityje Klaipėdos rajono merui, buvusiam žemės ūkio ministrui, kainavo 24 eurus ir 43 centus. Už netyčinį valstybinės sienos su Rusija pažeidimą jam skirta 2 000 rublių bauda.

Klaipėdos rajono meras B. Markauskas apie patirtą nuotykį papasakojo „Vakarų ekspresui“. Jo teigimu, viskas prasidėjo tradiciškai - trys draugai išsiruošė į žvejybą.

„Planavome žvejoti Nemuno žemupyje, Minijos žiotinėje atšakoje Upaitėje, kuri įteka į Kniaupo įlanką. Tačiau po lietaus joje vanduo buvo labai drumzlinas, tad nusprendėme plaukti į Kuršių marias. Jose ir ieškojome žuvų. Tikėdamiesi geresnio laimikio, plaukėme link pamatytų žvejų valčių. Kadangi toje vietoje buvo pristatyta labai daug tinklų, teko manevruoti.

Taip ir nepastebėjome, kad kirtome valstybinę sieną su Rusija ir jau esame jos teritorijoje. Dešinėje matėsi Nida, kopos, atrodo, viskas ranka pasiekiama, tad nė minties nebuvo, jog jau esame Rusijoje. Žvejų tinklai pažymėti vėliavėlėmis, per jas nematėme valstybinę sieną žyminčių plūdurų“, - pasakojo B. Markauskas.

Kada supratote, kad nuplaukėte per toli?

Tik tada, kai priplaukė Rusijos pasieniečių kateris. Mūsų laivelį prišvartavo prie jo, o mus sulaikė ir kitu kateriu nuplukdė į šalia Nidos esantį kaimelį, kuriame yra jų pasienio postas. Čia praleidome apie dvi tris valandas.

Kaip Rusijos pasieniečiai su jumis elgėsi?

Normaliai ir pakankamai korektiškai. Nieko nereikalingo neklausinėjo. Iš kaimelio mus nuvežė į Panemunės pasienio postą, kuriame apklausė. Po to informavo, kad susisieks su Lietuvos pasieniečiais ir mus jiems perduos.

Sklando įvairiausios legendos, kaip Rusijos pasieniečiai anksčiau elgdavosi su sienos pažeidėjais. Viena iš jų - pažeidėjams neva liepiama skusti bulves.

Mums to tikrai daryti nereikėjo. Kaip minėjau, viskas vyko labai korektiškai.

Tai automatų į save nukreiptų nepamatėte?

Tikrai ne. Atplaukę pasieniečiai buvo ginkluoti pistoletais. Ginklai buvo ne rankose, o prie šonų esančiuose dėkluose.

Žinant pakankamai įtemptus Lietuvos ir Rusijos santykius, galėjote būti apkaltinti ir šnipinėjimu.

Rusijos pasieniečiai tik paklausė, ar nekalbėjome su jų pusėje žvejojusiais žvejais. Nes tinklus žvejai verslininkai Kuršių mariose, ties valstybine siena, statė tiek Lietuvos, tiek Rusijos pusėje. Atsakėme, kad ne. Nes jei būtume juos pakalbinę, būtume supratę, kur plaukiame.

Prisistatėte, kad esate ne tik žvejys, bet ir Klaipėdos rajono meras?

Tik jau per apklausą, kadangi reikėjo pasakyti kur dirbame.

Kokia buvo reakcija?

Nepasakyčiau, kad kaip nors sureagavo. Gal tvardėsi, o gal aš nepastebėjau.

Jus paleido gana greitai. Dar tą pačią dieną. Kiek laiko praleidote sulaikyti Kaliningrado srityje?

Apie septynias valandas. Kuršių mariose sulaikė apie 14 val., o Panemunėje paleido apie 21 val. Apie 20 val. Rusijos laiku. Nespėjome net išalkti. Valgyti rusai nepasiūlė, bet vandens atsigerti davė. Labai padėjo tai, kad mes visi su savimi turėjome asmens dokumentus, nereikėjo nustatyti asmenybių. Priešingu atveju viskas galėjo kur kas ilgiau užsitęsti. Vien kiek būtų tekę laukti, kol dokumentus iš namų atvežtų.

Koks apskritai jausmas apėmė, kai buvote sulaikyti užsienio šalies pareigūnų?

Sunku ir įvardyti. Mes to tikrai nesitikėjome, tad nespėjome labai išsigąsti ar sunerimti. Gal viskas būtų buvę kitaip, jei būtume supratę, kad neteisėtai kirtome valstybinę sieną ir atsidūrėme Rusijoje. O dabar, priplaukė kateris ir įvyko tai, kas įvyko.

Kaip reagavo šeima?

Šeimai streso buvo pakankamai daug. Mus sulaikę Rusijos pasieniečiai liepė išjungti telefonus, tad nebuvo galimybės jiems paskambinti ir pranešti. Namiškius nuraminau tik vėliau, kai jau leido naudotis telefonu.

Grįžęs tikriausiai sulaukėte nemažai draugiškų pokštų?

Kaip be jų. Kolegos pajuokavo. Tačiau visi į šį įvykį reagavo normaliai, nes juk tai buvo netyčinis veiksmas.

Ar bent žuvų pagavote?

Beieškodami kur kimba, šiek tiek ešeriukų pagavome. Kadangi žvejyba ne mūsų noru baigėsi anksti, tai tądien net nebuvo laiko kada rimtai pažvejoti.

Už netyčinį neteisėtą valstybinės sienos kirtimą jums skirta bauda. Tai kiek kainavo tie keli sekmadienį Kuršių mariose suspėti sugauti ešeriukai?

Vertinant Rusijos pinigais, bauda gana įspūdinga - 2 000 rublių. Mūsų pinigais - kiek daugiau nei 24 eurai.

Kada paskutinį kartą prieš tai, jau savo noru, lankėtės Rusijoje?

Rusija nėra ta šalis, į kurią pastaruoju metu dažnai važiuojame ir keliaujame. Kruizo metu labai trumpam buvau užsukęs į Sankt Peterburgą. Paskutinį kartą Kaliningrado srityje lankiausi dar kokiais 2006 metais, eidamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininko pareigas.

Dabar patyriau tikrai neeilinį nuotykį. Teks padaryti išvadas ir nuo šiol plaukiant žvejoti į Kuršių marias būti atsargesniam, nesiartinti prie Rusijos pusės.