Lietuvos metų archeologės planuose - motinystė ir tęstiniai projektai

(1)

„Metų archeologo vardas tradiciškai skelbiamas visuotiniame Lietuvos archeologų draugijos susirinkime. Kadangi šiemet buvo skelbiamas dvigubas įvertinimas už 2019 ir 2020 metus, sujaudino, jog savo pavardę išgirdau greta Marijos Gimbutienės“,- savo išgyventomis emocijomis, sužinojus apie profesinį pripažinimą, dalijosi Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkė dr. Raimonda Nabažaitė.

Metų archeologės vardas ir jo simbolis – baltiškos stilistikos segė - dr. R. Nabažaitei suteiktas už kryptingus koklininkystės, bažnyčių archeologijos mokslinius tyrimus, paveldo saugojimo iniciatyvas, konferencijų ciklo inicijavimą ir mokslo sklaidą: parengtą monografiją „Interjero karalienė. Europos kultūros reiškiniai Klaipėdos krosnių kokliuose XIV–XVIII a.“ (Vilnius: Vilniaus dailės akademija, 2019); nacionalinių konferencijų ciklo „Archaeologia urbana“, skirto miestų kultūros tyrimams, rengimą; industrinio paveldo (XIX a. silkių rūšiavimo inžinerinės sistemos) išsaugojimo, konservavimo ir viešinimo iniciatyvą „Silkės kelias“; Konservavimo ir restauravimo centro inicijavimą Klaipėdos universitete; fabrikinių krosnių išsaugojimo iniciatyvą ir projektą-ekspediciją „Gyvos krosnys“; bažnyčių tyrimus, sakralinio paveldo pritaikymą ir sklaidą.

Vienas iš paskutiniųjų visuomenėje pastebėtų ir plačiai nuskambėjusių archeologės darbų – Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios teritorijos tyrimai: atkasta ir išsamiai ištyrinėta bemaž pusė uostamiesčio simboliu kadaise buvusios, sugriautos ir planuojamos atstatyti šventovės pamatų.

Pokalbiui apie įvertinimą, esamus bei dar tik planuojamus darbus su KU rektoriumi prof. dr. Artūru Razbadausku susitikusi ir jo sveikinimus priėmusi dr. Raimonda Nabažaitė atviravo, jog jai sunku sutilpti vien į mokslininkės veiklas, visada traukė ir traukia kultūrinės-kūrybinės jungtys. Pasidžiaugė, jog Klaipėdos universiteto atmosfera ir erdvė jai leidžia skleistis bei realizuoti idėjas.

Dar šiemet, anot mokslininkės, turėtų startuoti projektas „Kryžkelės istorijoje“ , visuomenei plačiau pristatysiantis kareivines, kuriose dabar veikia KU, jų, o drauge ir paties miesto istorinius virsmus, žmonių migracijas – ši idėja bus realizuota virtualaus turo pagalba. Archeologė buria komandą tam, kad apibendrintų ir pateiktų visuomenei jau sukauptą medžiagą apie istorines Klaipėdos bažnyčias: jų istoriją, paveldą ir Šv. Jono bažnyčios atstatymo procesą. Tam jau kuriama komunikacijos platforma. Nabažaitė

„Esate Klaipėdos universiteto veidas. Didžiuojamės jumis ir jūsų veikla, o pelnytas įvertinimas rodo, kad esate savo vietoje, kad gyvenate tuo, ką darote ir tai jums teikia džiaugsmą. Surasti save žmogui labai svarbu, nes netikrumas ir ieškojimai neretai virsta ligomis. O jeigu dirbama su meile ir kūrybiškai, garbė ir pripažinimas ateina savaime. Džiaugiamės, kad savo darbais auginate ir mūsų mokslo įstaigos vardą bei reputaciją“,- sakė KU vadovas.

Dr. R. Nabažaitė užtikrino, jog ateinančio dešimtmečio profesinius planus ji sieja su Klaipėdos universitetu, o artimiausių savaičių planuose jos laukia nauja patirtis – motinystė.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder