Lėšas želdiniams Klaipėda skirs tvarkingai

Uostamiesčio Savivaldybė parengė Klaipėdos miesto savivaldybės lėšų, reikalingų viešųjų želdynų ir želdinių apsaugai, priežiūrai ir tvarkymui, viešųjų želdynų kūrimui ir želdinių veisimui, želdynų ir želdinių inventorizavimui, viešųjų želdynų ir želdinių būklės ekspertizėms atlikti, skyrimo tvarką. Vakar ji buvo svarstoma Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje, o šiandien - Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitete.

Pasak R. Jievaitienės, Želdynų įstatymo, patvirtinto 2021-ųjų lapkritį, nuostata reikalauja, kad savivaldybių tarybos patvirtintų tokią tvarką.

„Nelabai supratu, kodėl mums reikia tvarkos, nes mes želdiniams skiriame lėšas bendra tvarka kaip ir visoms priemonėms. Be to, patys atliekam tas funkcijas, niekam kitam pinigų neduodame. Jeigu skirtume lėšų želdiniams viešosioms įstaigos ar seniūnijoms, tada galbūt ir reikėtų nustatyti tvarką. Bet kadangi reikalaujama, mes parengėme tokią tvarką kaip ir kitos savivaldybės“, - „Vakarų ekspresui“ sakė R. Jievaitienė.

Kuo uostamiestis išsiskiria

Pasak jos, vienintelis dalykas, kurio nėra minėtame įstatyme, ko neturi kitos savivaldybės, o Klaipėdos savivaldybė jau seniai daro ir dabar įsirašė tai į parengtą tvarką, kad visos jos surinktos lėšos už nukirstus želdinius skiriamos naujiems želdiniams sodinti ir veisti. Per metus tokių lėšų būna apie 100 tūkst. eurų.

Klaipėdos savivaldybė turi pasirengusi strateginį želdinių planą iki 2030 metų. Dažniausiai būna rengiami projektai, kuriems skiriamas finansavimas. Šiems metams inventorizacijai jau skirta 80 tūkst. eurų, kitiems metams taip pat.

Bendro krepšelio, kad per metus būtent tiek pinigų skiriama želdiniams, nėra. Kiek tais metams šiam reikalui išleidžiama pinigų, priklauso nuo to, kokie projektai būna įgyvendinami.

„Mieste stengiamės želdinius tankinti. Nemažai naujų želdinių yra pasodinama ir be projektų“, - sakė R. Jievaitienė.

Pasak jo, ne lėšų stygius yra pagrindinė problema siekiant užsodinti uostamiestį želdiniais. Labiau šį procesą riboja vietos želdiniams radimas: sunku rasti mieste laisvą plotą, kad nebūtų kanalizacijos tinklų ir kt., kai norima želdinius sutankinti palei gatves ar kitur.

Lėšų želdiniams pritrūkstama, pasak Aplinkos skyriaus vedėjos, tada, kai kuriami dideli parkai. Jos teigimu, pavyzdžiui, Smeltalės upelio parkui, kuris yra brangus, numatyti ir pylimai, lėšų vis dar nerandama.