Netoli Klaipėdos - kerinti „Mažoji Šveicarija“

Minėdami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną į sportinį-turistinį žygį vaizdingais Minijos ir Žvelsos slėniais pėsčiomis išsiruošė būrelis Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Klaipėdos apskrities skyriaus narių.

Pastarieji kasmet leidžiasi į įvairias keliones ir sportinius žygius, o šįkart tokia atrakcija sumąstė paminėti ir savo profesinę šventę.

Lynais - per daubas ir upes

Pasitarę su žygių Lapiuose organizatoriumi, sodybos „Prie šaltinio“ savininku Gintautu Rusteika, Klaipėdos žurnalistai nusprendė išbandyti trumpiausią - 4 km trasos atkarpą.

Trasoje reikėjo įveikti 6 užlipimus į kalną, leistis 8-10 kartų lynais daubose ir per Žvelsos upę.

Tokiame žygyje atsiskleidžia ir komandinis darbas, kadangi vienas kitą turi prižiūrėti, padėti prisisegti lyną, kopiant ar leidžiantis stačiais šlaitais paduoti vienas kitam ranką.

 

Daugiausiai adrenalino ir teigiamų emocijų žygio dalyviams sukėlė nusileidimai lynais per daubas. Dailiosios lyties atstovėms reikėjo apsišarvuoti drąsa ir kantrybe bei pasitikėti vyriškių teikiamomis rekomendacijomis.

„Yra ir ilgesnės trasos - 8 ir 15 kilometrų. Jos jau sudėtingesnės ir yra vis dar kuriamos. Reikia lieptelių, sustojimo bokštelių, kur būtų galima pasigrožėti gražiais atsiveriančiais vaizdais, taip pat lentelių su vietovių aprašymais. Vieną lieptą per upę pavyko pastatyti, tačiau reikėtų dar dviejų. Tai - valstybiniai takai. Turėtų būti visų bendras interesas“, - sakė G. Rusteika.

Minėtoje trasoje yra ir 800 metų ąžuolas, ir keturios atodangos, kurios kasmet pakeičia savo pavidalą, ir skroblų plantacijos. Taip pat galima išvysti bebrų, barsukų, gyvena usūriniai šunys.

Keliauti šiais takais ypač gražu pavasarį, kuomet ima žaliuoti medžiai ir gausiai miško plotą padengia aitriai kvepiantys miškiniai česnakai, turintys vaistinių savybių. Trasoje galima išvysti ir mirštančių uosių.

Regi užsienio šalių pavyzdžius

G. Rusteika teigė, kad savo iniciatyva turistinius-sportinius žygius pradėjo organizuoti prieš 7-8 metus, kadangi pats augo tose vietovėse ir žino jų kerintį grožį ir teikiamą naudą.

„Pavedžioji žmones po šias apylinkes, po slėnius, kalnus, ir tada jie nustebusiais veidais sako: “Kiek kartų pro šalį važiuodavau, tačiau nežinojau, kad čia yra toks nuostabus gamtos kampelis. Po žygio tiesiog išsivalė galva nuo neigiamų minčių", - pasakojo G. Rusteika.

Jo teigimu, jei pavyktų bendromis pastangomis sutvarkyti takus, pažymėti lankytinų vietų taškus, žmonės į sportinius žygius galėtų leistis ir be jo pagalbos.

„Dabar patiems žygiuoti sudėtinga. Juk reikia ir įrangos, kad lynais įveiktum daubas. Jei būtų liepteliai, žmonės patys sau galėtų žygiuoti gamtoje ir sportiškai leisti laisvalaikį. Juk tai - nauda visiems“, - pabrėžė jis.

G. Rusteika ne kartą keliavo į Slovakijos, Austrijos kalnus ir žino, kaip ten yra sutvarkytos kalnų trasos.

„Kodėl ir Lapiuose negalėtų būti tinkamai įrengtos kelių spalvų, tai yra kelių sudėtingumo lygių, žygio trasos? Tarkime, lengvesnio sudėtingumo trasa senjorams ir vaikams, sportiškiems žmonėms - sudėtingesnė trasa“, - mintis dėstė G. Rusteika.

Po žygio dalyviai gali atsikvėpti sodyboje „Prie šaltinio“, kuri įsikūrusi vaizdingame kraštovaizdžio draustinyje ant Žvelsos slėnio krašto. Sodyba unikali tuo, kad jos istorija siekia 1924-uosius metus, o pirtis veikia nuo 1940-ųjų metų ir ilgą laiką buvo vienintelė visoje apylinkėje.