Gražina Juodytė: Sveikatos „apsauga“

Sveikatos „apsauga“

Šiaip jau gyvenimo meilę ir optimizmą spinduliuojanti ponia Aldona nebeištvėrė: "Ir kaip netapsi niurgzle? Planinė operacija paskirta lapkričio 3 dieną. Be šiaip jau natūralaus nerimo prieš operaciją, dar turiu nervintis, ar pasidarysiu privalomą testą. Registruoja tik 2 savaitėms savivaldybių nustatyta tvarka.

O jei kažkas kažkaip priregistruos ir aš nebegausiu vietos (taip jau buvo), tai ką man daryti? Su medicininėmis registracijomis viskas taip ir veliasi metų metais, nepaisant kritikos", - laiškelyje skilčiai lyg ir ieškojo paguodos p. Aldona.

O paguosti neturiu kuo, nes pati jau du mėnesius ryju nuskausminamuosius, nes per tas registracijas negaliu patekti pas mano „profiliui“ reikalingus medikus. Kas atostogauja iki Naujųjų, kas mobilizuoti dirbti su „koronės“ užkluptaisiais, kai kurie išėjo, na, gal ne šunims šėko pjauti, bet nežinomomis kryptimis. Ieškok adatos šieno kupetoje.

Ir kaip praneša skilties skaitytojai, panašias situacijas išgyvena tikrai ne vienetai. Su mūsų sveikatos „apsauga“ kažkas ne taip...

Kai žmonės nepraranda humoro

Kai buvo pasiūlyta už pasiskiepijimą senjorams 75+ mokėti po 100 eurų, p. Linas, mano supratimu, nestokojantis humoro jausmo, tuoj pavarė: „Jautėme, kad sistema tuoj tuoj suluš, ir mes galėsime grįžti į normalų gyvenimą. “Amerikos antivakserių balsas„ transliavo „Laikykitės, broliai, išsilaipinsim gegužę.“

Pasiektas lūžio taškas? Bet valdžia transliavo viena kitai prieštaraujančias žinias, ministrai riejosi kaip šunys, - niekas nenorėjo prisiimti atsakomybės. Vis dėlto mes neįvertinome sistemos klastingumo. Pirmiausia už skiepą sulaukusiems 75 metų buvo siūloma 100 eurų.

Žinoma, mes niekinome tokį pasiūlymą, paskui kaina pakilo iki 300, dar paskui - iki 500, o galiausiai skiepijimasis 65 metų asmeniui kišenę jau galėjo papildyti net 1 000 eurų.

Prasidėjo nesuprantami dalykai - dalis antivakserių prisiminė turį tėvus ir ėmė jiems rašyti laiškus, skambinti ir net dingdavo iš miško, kad įtikintų skiepytis pastiprinamąja doze.

Kiti karštligiškai skaičiavo, kiek jiems liko iki 65-mečio, o antivakserių vaikai pradėjo rašyti laiškus Kalėdų Seneliui: „Seneli, dovanų nereikia, padaryk, kad pandemija tęstųsi iki tol, kol mano tėvai sulauks apmokamų skiepų amžiaus.“ Beje, antivakserėms, kurios turėjo gyvus tėvus, tapo žymiai lengviau ištekėti.

Gimnazistės recidyvistės kasdien sulaukdavo pasiūlymų tekėti čia ir dabar, bet išdidžiai juos atmesdavo. O štai laikrodininko žmona prarado savo patrauklumą, nes prasitarė, kad ją užaugino teta. Liūdnai stebėjau, kaip gyvulinis pradas laimi, ir atrodė, kad mūsų judėjimą nušluos savanaudiškumas, antivakserių gretos retėjo, jie krito kaip lapai.

Tuo labiau kad vaikai, kurie buvo išsižadėję savo antivakserių tėvų, dabar ėmė rodytis miške, sakydavo, kad ne taip suprato, atnešdavo jiems pavalgyti, buvo meilūs ir vis kalbino grįžti į civilizaciją.

Karas yra karas - ėmiausi dezinformacijos, sakiau, kad nuo skiepų jus išbers, iššoks mėlyni gumbai, nes va - net Vytis vyriausybės tinklalapyje mėlynas pasidarė, tačiau iš akių mačiau, kad daugelis už 1 000 eurų susileistų bet ką ir į bet kurią vietą, nes buvo įtikinti, kad skiepų ir pinigų valstybėje - kaip šieno.

Ilgainiui miške likome tik aš ir laikrodininko žmona." Kaip gerai, kad dar neapleidžia humoro jausmas. Be jo - tikrai šakės.