Gintarė Gurevičiūtė: „Norėdama būti laiminga santykiuose, pirmiausia turiu išmokti būti viena“

G. Gurevičiūtė dalinasi ne tik įspūdžiais iš per metus aplankytų 14 skirtingų šalių, bet ir istorijomis, kai guodė tik viena mintis – jog ji liko gyva ir sveika.

– Jūs visada aplink save skleidžiate pozityvumą. Ar jums pačiai būna liūdna? Ar jūs verkiate? Ar jūsų gyvenime taip pat būna visko?

– Patikėkit, mano gyvenime tikrai būna visko, tačiau ašarų verta tik brolio netektis, todėl verkiu tik kalbėdama apie Kęstutį. Dar būna, kad verkiu iš džiaugsmo.

Mane sujaudinti gali pasakiškai gražus baleto pasirodymas ar romantiškas filmas. Tačiau neneigsiu, gyvenime man būna net labai liūdnų akimirkų.

Tokiais atvejais aš rašau dienoraštį, kuriame dėkoju už gražius įvykius nutikusius tą dieną. Gyvenimas susideda iš smulkių detalių, todėl ten padėkoju už praeivio gražų žodį, kasininkės ar padavėjos komplimentą, puikius laidos reitingus ar malonų įvykį darbe.

Paprastai tokių dalykų nesureikšminame, tačiau dienos pabaigoje išgyvendama šiltą emociją antrą kartą, primenu sau, kad gyvenimas yra nuostabus.

Patikėkit, tai veikia! Šis būdas atsikratyti niūrių nuotaikų jau daug metų padeda ne tik man, bet ir mano draugams.

– Subyrėjo jūsų ilgai puoselėti santykiai, tačiau dabar vėl spinduliuojate džiaugsmu, ar jūsų širdis užimta?

– Laimė mėgsta tylą, todėl nebenoriu dalintis savo asmeninio gyvenimo detalėmis, tačiau galiu pasakyti, kad šiandien esu labai laiminga, o kad tą laimę atrasčiau, pirmiausia turėjau išmokti būti viena.

Lygiai prieš metus nutraukus sužadėtuves, labai bijojau, kad liksiu viena. Greitai šokau į naujus santykius su visiškai netinkamu žmogumi.

Supratę, kad esame per daug skirtingi ir neturime bendros ateities, pasukome skirtingais keliais. Tuomet sau pasakiau, kad, norėdama būti laiminga santykiuose, pirmiausia turiu išmokti būti viena, pati su savimi. Galiu pasidžiaugti, kad man tai pavyko.

Šiandien esu labai laiminga.

– Turbūt nauji atradimai bei potyriai kelionėse padeda atitrūkti nuo rūpesčių?

– Darbas ir kelionės yra geriausias vaistas nuo visų rūpesčių, ypač asmeninio gyvenimo.

Man kelionės yra didžiausia gyvenimo aistra, padedanti ne tik plėsti savo pasaulėžiūrą, užmegzti naujas įkvepiančias pažintis, bet ir augti kaip asmenybei.

Džiaugiuosi, kad keliaujant man visada pavyksta suderinti darbą su malonumais.

Nufilmavome daugybę nuostabių istorijų laidai „Bus Visko. Vis tik prisipažinsiu, kad po skyrybų jaučiausi labai pasimetusi.

Po daugiau nei ketverių metų santykiuose reikėjo iš naujo atrasti save bei susiburti aplinką. Šią vasarą leidau sau padaryti pertrauką nuo darbo socialiniuose tinkluose.

Dalinausi tik nedidele dalimi to, ką patyriau kelionėse, tam, kad ateityje vienoje vietoje turėčiau ryškiausius kelionės prisiminimus.

Norėjau pailsėti nuo visko ir man tai pavyko.

Keliaudama ne tik atradau ramybę, bet subūriau platų draugų ratą visame pasaulyje ir galiu pasakyti, kad šiuo metu gyvenu tokį gyvenimą, apie kurį visada svajojau.

– Kuri kelionė Jums buvo įsimintiniausia?

– Visos kelionės buvo labai skirtingos, todėl būtų labai sunku išskirti vieną. Savo vasarą pradėjau dar ankstyvą pavasarį, kai su dvidešimties draugų kompanija išvykome į Turkiją švęsti draugės trisdešimtmetį.

Šventėme pasakiškai gražioje viloje įsikūrusioje Kalkano miestelyje. Visai netrukus išvykau į Milaną švęsti kitos draugės gimtadienio.

Mergaitišką savaitgalį pakeitė poilsis prie Komo ežero Italijoje, kur pirmą kartą atostogavau viena.

Tai buvo nemažas iššūkis, geras savęs pažinimas. Pasirodo, būti svetimoje šalyje visiškai vienai nėra taip paprasta. Įspūdingai prasidėjusi vasara tęsėsi po kelių savaičių išvykus į Graikiją, kur su draugais dešimt dienų jachta plaukiojome aplink Graikijos salas.

Po to dar savaitę leidome geriausiais vakarėliais garsėjančioje Mikono saloje. Iš Mikono skridome į Kroatiją, kurioje vyko draugės sūnaus krikštynos.

Ten turėjau galimybę pamatyti tokią Kroatiją, kokios kaip turistė niekada nepamatyčiau.

Draugė kilusi iš gilias šeimos vertybes puoselėjančios kroatų šeimos, kuriai priklauso daug salų aplink Zadarą, tad penkias dienas plaukiojom su jachta ir lankėmės skirtingose salose, kurios dėl savo grožio ir unikalios gamtos buvo paskelbtos nacionaliniais parkais ir šiandien yra saugomos valstybės.

Iš Kroatijos skridome į Paryžių.

Grįžusi neilgai pasimėgavau lietuviška vasara, nes išskridau į Taorminos miestelį Sicilijoje, kuriame kopėme į Etnos ugnikalnį ir su gidu lankėmės filmo „Krikštatėvis“ filmavimo vietose.

Dalyvavome ekskursijoje laiveliu aplink vulkano salas, kurios metu turėjome vietinių vynų bei sūrių ir delikatesų degustaciją.

Tačiau bene didžiausią įspūdį paliko gražiausias mano kada nors matytas modernaus baleto pasirodymas istoriniame amfiteatre po atviru dangumi.

– Ar kelionėse laikotės tam tikros rutinos, ar kaip tik leidžiate sau visiškai atsipalaiduoti?

– Keliaudama pasakau sau, kad niekada griežtai nesilaikysiu kelionės plano. Patikėkite, mano spontaniškumas atvedė į gražiausias kelionių akimirkas.

Būtent taip po kelionės Mikone išskridau į Kroatiją, o po Sicilijos atsidūriau Stokholme.

Kelionėse laikausi kuo įmanoma didesnio saugumo, niekada nebūnu viena, lankausi tik tose vietose, kurios garsėja savo griežta lankytojų atranka, o į naujas pažintis leidžiuosi tik su draugų draugais, kurie laiką leidžia toje pačioje kompanijoje.

Deja, jaustis saugiai ne visada pavyksta. Kelionė į Milaną, kuriame vyko „About You“ mados savaitė, baigėsi labai skausmingai – buvau apiplėšta, mane užpuolė ir pavogė brangų laikrodį.

Tai labai stipriai sukrėtė. Tris valandas surašinėjant protokolą policijoje ir bandant atpažinti nusikaltėlius, guodė viena mintis – kad likau sveika, manęs nesužeidė.

– Esate minėjusi, jog keliaudama sutinkate ypač įdomių, su išskirtinėmis gyvenimo istorijomis žmonių.

– Vasaros pradžioje Milane vykusiuose „About You“ influencerių apdovanojimuose turėjau galimybę susipažinti su pačiais įtakingiausiais Europos ir viso pasaulio influenceriais, tokiais kaip Khaby Lame.

Paryžiuje turėjau galimybę nedidelėje kompanijoje vakarieniauti su didžiausios pasaulyje kriptovaliutų biržos „Binance“ įkūrėjais, sutikau visą krūvą protu sunkiai suvokiamos sėkmės pasiekusių menininkų, kuriuos šiandien drąsiai galiu vadinti savo draugais.

Įkvepiančios pažintys yra bene didžiausia priežastis, dėl kurios dievinu keliones, o jų pastaruoju metu buvo labai daug.

Dalis iš šiais metais sutiktų žmonių savo istorijomis sutiko pasidalinti „Bus visko“ laidoje, kurias parodysime šiame sezone.

– Šiemet – jau aštuntasis „Bus visko“ sezonas. Kaip Jums pavyksta suderinti darbą televizijoje ir keliones?

– Visų pirma, mano darbas man yra gyvenimo būdas, didžiausias malonumas, o kartais net ir pramoga.

Man be galo įdomu ieškoti naujų įkvepiančių pašnekovų, juos kalbinti ir galiausiai rašyti scenarijus, kurie leistų beveik dviejų valandų pokalbį žiūrovams perteikti per pusvalandį suteikiant tokį pat įkvėpimą, kurį pati patyriau bendraudama su savo pašnekovu.

Per covido pandemiją su „Bus Visko“ komanda išmokome prisitaikyti ir prireikus dirbti nuotoliniu būdu, todėl šiandien galiu rašyti scenarijus ir kalbinti pašnekovus iš bet kurios pasaulio vietos.

– Visai neseniai įsigijote namą Vilniuje. Ar esate patenkinta savo pasirinkimu bei kaip Jums sekasi įsikūrimo darbai?

– Esu be galo laiminga spėjusi įsigyti namą prieš kylančių kainų bumą, tai turbūt vienas geriausių mano gyvenimo sprendimų.

Taip pat džiaugiuosi, kad jį įrengti sutiko „Cle de Maison“ interjero dizaino studija, kuri antrus metus iš eilės gavo geriausio Europos interjero apdovanojimą. Įsikūrinėjimo darbai sekasi puikiai.

Rudenį ketinu keliauti mažiau, tad socialiniuose tinkluose daugiau dalinsiuosi tuo, kaip man sekasi įrenginėti namą, pasidalinsiu ne tik savo baldų ar interjero pasirinkimais, bet ir problemomis bei jų sprendimo būdais, su kuriais susiduria dauguma naujakurių.

Kartu su dizainerėmis aptarsime ryškiausias kryptis, apšvietimo sprendimus, naujausias technologijas bei būdus sutaupyti siekiant maksimalaus patogumo.

Pozityvaus gyvenimo būdo laida „Bus visko“ su Gintare Gurevičiūte – kiekvieną antradienį 20 val. per LNK.