Kurių žymių Lietuvos politikų nuomonė apie LGBT asmenis pasikeitė kardinaliai

2008-aisiais – Seimo narių neapykanta homoseksualams

Žiniasklaidos archyvai byloja, kad dar visai neseniai – 2008 metais – dauguma Seimo narių buvo nusiteikę itin priešiškai homoseksualių asmenų klausimais.

Dalis tuometinių Seimo narių tebėra parlamentarai. Pavyzdžiui, dabartinis Seimo narys, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Jonas Pinskus 2008 m. kaip Darbo partijos atstovas Seime sakė: „Aš neskirčiau homoseksualo į jokias atsakingas pareigas“.

„Homoseksualais tampama iš ištvirkimo“, – K. Starkevičius.

Tuo metu Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai priklausęs Artūras Skardžius sakė: „Aukos įvaizdį homoseksualai šiandieną naudoja kaip puolimo priemonę, galite su tuo sutikti, galite ne, bet taip šiandieną yra.

Patys reikalauja pakantumo, bet patys to nerodo. Gėjų aktyvistai, kas tai yra – aukos ar agresoriai, patys puolantys visuomenę?“

Jo bendrapartietė Rima Baškienė sakė: „Už pasakymą „vyras ir vyras yra gerai“ turi būti taikomos sankcijos“.

Tos pačios partijos narė, dabartinė parlamentarė Laima Mogenienė tvirtino: „Reikėtų priimti įstatymą, draudžiantį homoseksualų propagandą“.

Konservatorius Kazys Starkevičius sakė: „Homoseksualais tampama iš ištvirkimo. Nesiruošiu jų toleruoti ar ginti“. 

O jo bendrapartietis Antanas Matulas sakė: „Homoseksualų santuoka ir leidimas jiems įsivaikinti paneigia bet kokią logiką“.

Andrius Kubilius

 

Iš visų šiame tekste atsidūrusių politikų, panašu, kad būtent konservatorius, dabartinis Europos Parlamento narys Andrius Kubilius išgyveno didžiausią savo vertybių metamorfozę.

Arba bent jau pats taip teigia.

2008 m. A. Kubilius portalo Delfi paklaustas, ką darytų, jei jam gimtų homoseksualus vaikas sakė:  „Esu 120 proc. tolerantiškas ir, nors to ir nesitikiu iš savo vaikų, bet tikrai tai nebūtų kokia nors tragedija“.

2011 m. tuometinis konservatorių lyderis A. Kubilius žurnalistams pareiškė: „Konservatoriai tikrai nepritars siūlymui įteisinti homoseksualų partnerystę“.

Na, o 2021-aisiais, Seimui atmetus Partnerystės įstatymą A. Kubilius interviu portalui Delfi pareiškė, kad būtų pataisas palaikęs.

„Aš tikrai būčiau balsavęs už.

Ne vieną kartą tai sakiau ir raginau bendražygius. <...>

Tos kalbos, kad Partnerystės įstatymas kažkaip pažeidžia Konstitucijoje apibrėžtą šeimos sampratą, man yra visiškai nesuprantamas, aš nematau jokių pažeidimų, nes nei Konstitucija yra keičiama, nei šeimos samprata yra keičiama“, – tvirtino A. Kubilius.

Artūras Zuokas

Kitas savo vertybes aukštyn kojomis apvertęs, arba bent jau taip teigiantis, politikas – Artūras Zuokas.

2008 metais, būdamas Liberalų ir centro sąjungos atstovu Seime, A. Zuokas pareiškė: „Manau, [homoseksualumas] yra tam tikri psichologiniai asmenybės sutrikimai, liaudiškai kalbant – liga.

Nenoriu, kad man primetinėtų jų požiūrius ir verstų tai laikyti norma. Man nepriimtini jų paradai ar demonstracijos, nepriimtinas jų reikalavimas gerbti jų pasirinktą gyvenimo būdą. 

Esu prieš tokių asmenų santuokas, esu prieš, kad tokioms poroms būtų suteikta teisė įsivaikinti vaikus.

Tokios mano pažiūros, manau, tokia ir Dievo ar gamtos valia“.

Savo vertybėms jis liko ištikimas ir tuomet, kai 2013 m., vadovaudamas Vilniaus miesto savivaldybei, atsisakė išduoti leidimą LGBT paradui „Baltic Pride“.

Leidimas eitynėms gautas tik įveikus teismų maratoną.

Netrukus po parado A. Zuokas žurnalistams pareiškė: „Tokių švenčių Vilniui tikrai daugiau nereikia. Manau, įvykiai šeštadienį tik dar kartą akivaizdžiai parodė, kad šis renginys nedaug ką bendro turi su tolerancijos skatinimu“.

Tačiau jau 2014 m. A. Zuoko vadovaujamos „Lietuvos laisvės sąjungos“ rinkimų programoje atsirado įrašas: „Tos pačios lyties asmenys turi turėti teisę įteisinti civilinę partnerystę“.

2016 m. dalyvaudamas Seimo rinkimuose A. Zuokas Manobalsas.lt apklausoje į klausimą, ar tos pačios lyties poros gali turėti teisę sudaryti partnerystę, atsakė „Tikriausiai taip“. 

O prieš 2020 m. Seimo rinkimus A. Zuokas portalui 15min pareiškė, kad „Laisvė ir teisingumas“ – partija, su kuria jis bandė patekti į Seimą, – „pritaria ir siektų įstatymais įteisinti partnerystės galimybę, mes tą palaikome“.

Gitanas Nausėda

Sunku rasti G. Nausėdos pasisakymų apie LGBT bendruomenę ar partnerystę iki 2019 m. prasidėjusios Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų kampanijos. 

Kampanijos metu, atsakydamas į klausimą, ar pritaria tos pačios lyties asmenų partnerystei, G. Nausėda sakė tam pritariantis, bet nenorintis, kad tai būtų įgyvendinta pasisakant prieš didžiąją Lietuvos visuomenės dalį“.

„Todėl manyčiau, kad reikalingos visuomenės apklausos, kurios parodytų, kad tikrai šiems žmonėms neiškils kažkokių problemų dėl to, kad mes išsukinėdami rankas įvedinėjame vienokius ar kitokius įstatymus, įteisinančius partnerystę“, – LRT portalui teigė G. Nausėda.

Tai pačiais metais prezidentiniuose debatuose jis tvirtino, kad partnerystės klausimas galėtų būti sprendžiamas Civilinio kodekso pataisomis. 2021-aisiais prezidentas viešai pareiškė, kad vienos lyties asmenų bendras gyvenimas turi būti teisiškai sureguliuotas: „Tačiau tai turi būti daroma laikantis Konstitucijos 38 straipsnio, kuriame teigiama, kad šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu moters ir vyro sutarimu“.

Valdas Adamkus

Prezidento pareigas V. Adamkus ėjo dukart – 1998–2003 bei 2004–2009 metais.

Žiniasklaidoje sunku rasti V. Adamkaus, kaip prezidento, pasisakymų konkrečiai LGBT ar partnerystės temomis, tačiau savo veiksmais jis parodė buvęs tolerantiškas šalies vadovas.

Štai 2009 m. Seimas priėmė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas, kuriomis informacija, „kuria agituojama už homoseksualius, biseksualius ar poligaminius santykius“, prilyginama darančiai neigiamą poveikį nepilnamečiams. 

Tačiau tuo metu prezidento pareigas ėjęs V. Adamkus pataisas vetavo.

Tiesa, vėliau Seimas prezidento veto atmetė. 2013 m., jau baigęs prezidentavimą, V. Adamkus viešai pareiškė, kad pirmininkavimą Europos Sąjungai perėmusi Lietuva pelnytai susilaukia kritiškų klausimų dėl homoseksualų eitynių draudimo ir seksualinių mažumų teisių Lietuvoje. „ES vis tik yra atvira.

Atvira ir skirtingoms nuomonėms. Ir tas atvirumas turėtų būti priimtas mūsų visuomenės“, – Info TV sakė buvęs šalies vadovas. O štai 2019 m. V. Adamkus viešai kalbėjo apie Europą ne skiriančią, o vienijančią įvairovę.

„Abejonė, kuri turi būti kritinio mąstymo mūza, stumia visuomenes atgal į fobijų glėbį. Ksenofobija, homofobija, antisemitizmas grįžta ir ieško, kaip patekti į dvejojančiųjų protus.

Visa tai kuria neapykantos atmosferą, skatina nepasitikėjimą ir chaosą“, – sakė V. Adamkus.

Dalia Grybauskaitė

Dalia Grybauskaitė Dvi kadencijas Lietuvą valdžiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė stengėsi neišsakyti savo asmeninės nuomonės LGBT ar partnerystės klausimais.

Vis dėlto akivaizdu, kad prezidentės viešai komunikuojama nuomonė bėgant metams keitėsi. „Asmeniškai aš nedalyvauju jokiose eitynėse. Iki šiol nedalyvavau ir nesiruošiu dalyvauti jokiose eitynėse“, – žurnalistų 2013 m. paklausta, ar dalyvaus „Baltic Pride“ eitynėse sakė D. Grybauskaitė.

2014 m., kandidatuodama į prezidentus antrąjį kartą, D. Grybauskaitė prezidentinių debatų metu sulaukė klausimo, ar pritaria tos pačios lyties asmenų partnerystei, santuokai ir teisei įsivaikinti. „Tie klausimai, kuriuos jūs uždavėt, reikalauja geresnių, gilesnių diskusijų ir mūsų visuomenė dar tikrai prie to nepriėjo. <...> Mano asmeninė [nuomonė]? Aš tokios nenorėčiau net turėti. Aš manau, kad dabar valstybėje yra daug svarbesnių klausimų“, – sakė D. Grybauskaitė.

Po to, kai buvo išrinkta antrajai kadencijai D. Grybauskaitė partnerystės klausimu atsiliepė taip: „Šiais klausimais turi būti platesnė diskusija visuomenėje. Europos Sąjungos šalių praktika dėl partnerystės įteisinimo įvairi. Lietuvoje dar nėra tinkamai sureglamentuota netgi partnerystė tarp vyro ir moters“.

Tačiau jau po poros metų, 2017-aisiais, prezidentės nuomonė, panašu, kiek pasikeitė. „Bendro gyvenimo klausimas yra svarbus labai plačiam žmonių ratui, todėl teisinis žmonių santykių reglamentavimas – pribrendęs sprendimas.

Po ilgų diskusijų Seime įregistruotos įstatymų iniciatyvos – pirmas žingsnis nustatant teisinį visų kartu gyvenančių žmonių turtinių ir kitų bendro gyvenimo klausimų reguliavimą“, – apie partnerytę atsiliepė tuometinė prezidentė.

Saulius Skvernelis

2016–2020 metais eidamas premjero pareigas, S. Skvernelis viešai kalbėjo apie pribrendusį reikalą reglamentuoti tos pačios lyties asmenų partnerystę. 

„Tikrai matau galimybę grįžti prie šito klausimo, yra užregistruotos įstatymų pataisos, kurios leistų tinkamai sureglamentuoti teisinius santykius tarp kartu gyvenančių asmenų, kalbant apie jų asmens duomenų apsaugą, turtinius santykius, tai, manau, kad pakankamas reguliavimas yra bent jau šiame etape – būtų, reikia priimti Seime“, – 2018 m. žurnalistams sakė S. Skvernelis.

„Nepasisakau už partnerystės instituto įteisinimą, aš pasisakau už teisinio statuso suteikimą tiems asmenims, kurie nusprendžia kartu gyventi.

Kad jie turėtų visas teises, jeigu kalbame apie atstovavimą, paveldimumą, informacijos teikimą ir t. t.“, – žurnalistams 2020 m., tebebūdamas premjeru, sakė S. Skvernelis.

Vis dėlto 2021 m. Seimui balsuojant dėl Partnerystės įstatymo, S. Skvernelis balsavo prieš. Jo teigimu, jis taip pasielgė, nes projektą buvo bandoma „stumti buldozeriu“ ir Seimo nariai nebuvo spėję su juo susipažinti.

Ingrida Šimonytė

Kaip ir G. Nausėdos atveju, I. Šimonytė LGBT ir partnerystės klausimais garsiau kalbėti pradėjo prezidento rinkimų kampanijos metu, kai susilaukdavo klausimų šia tema.

„Aš paskirsiu tiek jėgų, kiek reikės, kad mes visi suprastumėm, jog kokiais teisingais žmonėmis save belaikytumėme, kiti žmonės taip pat yra teisingi, net jeigu jie yra kitokie negu mes.

Todėl aš tikrai ženklelį įsisegčiau drąsiai, vėliavos turbūt nekabinčiau.  REKLAMA Pasveikinčiau renginį ir visomis išgalėmis kalbėčiau, kalbėčiau ir kalbėčiau apie tai, kad mes esame tos pačios šalies vaikai ir mes turime gerbti vieni kitus ir vieni kitus suprasti ir leisti jiems taip gyventi kaip jie leidžia gyventi mums“, – rinkiminiuose debatuose 2019 m. sakė I. Šimonytė.

„Laisvė buvo iškovota kiekvienam iš mūsų, nepriklausomai nuo tautybės, rasės ar lytinės orientacijos“, – I. Šimonytė.

2021 m. gegužę, minint Tarptautinę kovos su homofobija, transfobija ir bifobija dieną premjerė Ingrida Šimonytė į švarką įsisegė LGBT simbolį – vaivorykštės spalvų ženkliuką, kurį nešiojo visą savaitę.

„Jaučiu pareigą kreiptis į jus ir paprašyti prisiminti, kad laisvė buvo iškovota kiekvienam iš mūsų, nepriklausomai nuo tautybės, rasės ar lytinės orientacijos. 

Kiekvieno laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito asmens laisvė, bet nė vieno žmogaus teisių negali sumažinti pagarba kito žmogaus teisėms, net jeigu tas kitas žmogus yra kitoks nei tu pats“, – 2021 m. tos dienos proga kalbėjo I. Šimonytė.

Remigijus Šimašius

Dar gerokai prieš tapdamas Vilniaus miesto meru ar Partnerytės įstatymą iniciavusios Laisvės partijos nariu, R. Šimašius, nors ir santūriai, pasisakydavo už LGBT bendruomenę. 2010 m., eidamas teisingumo ministro pareigas,

R. Šimašius sukritikavo grupės Seimo narių siūlymą numatyti bausmes už viešą homoseksualių santykių propagavimą. Kiek vėliau jis ragino diskutuoti apie vienos lyties asmenų partnerystės reglamentavimą.

„Nereikėtų tokių plačiai diskutuojamų klausimų primesti visuomenėje kaip valinių labai ryškių sprendimų. <...> Aš asmeniškai labiau linkęs pritarti įstatyminės partnerystės institutui – jeigu mes matome pagal aplinkybes, kad žmonės gyvena kartu kaip šeima, tai ir laikyti, kad jie prisiima tam tikras teises ir pareigas“, – sakė R. Šimašius.

Na, o 2019 m. R. Šimašiaus veidas šmėžavo žiniasklaidoje prie antraščių: „Remigijus Šimašius pateko į istoriją: tapo pirmuoju meru, apsilankiusiu naktiniame gėjų klube“.