Žvejyba Klaipėdos regione buvo Ordino ir Prūsijos kunigaikščių vystytas verslas

Tęsinys. Pradžia 2021 06 19

Kai antroje XVI a. pusėje sustiprėjusios Klaipėdos miestiečiai panoro pasinaudoti visomis savo teisėmis, buvo jau per vėlu - marios ir jų pakrantės (ganyklos, pievos) jau buvo užimtos žvejų.

Į klaipėdiečių skundus buvo atsakyta neigiamai.

Atsakydamas į dar 1583 m. Klaipėdos miestiečių atsiųstą prašymą, Prūsijos kunigaikštis 1595 m. pabrėžė: "Pirmiausia, nors Klaipėdos miestui pagal privilegiją žvejyba prie atviros jūros iki Ventės užrašyta, tačiau yra taip, kad miestas nuo neatmenamų laikų čia nežvejojo, todėl žvejybos teisė buvo prarasta dėl nesinaudojimo, o šią teisę ankstesnieji valdovai vis kitiems savo naudai skirdavo ir suteikdavo.

Dėl ko Klaipėdos miestui į atitinkamą skundą jau 1572 m. išsamiu pagrįstu sprendimu buvo neigiamai atsakyta, tai ir vėl paliekama po senovei.

Ir tegul daugiau Klaipėdos miestas nesiskundžia ir valdžios dėl šio klausimo tenetrukdo..."

Manytina, kad paskutinė galimybė klaipėdiečiams pradėti pilnai realizuoti teisę žvejoti buvo atsiradusi po 1422 m. Melno taikos, kai išryškėjo tam tikros demografinės ir ūkinės Klaipėdos miesto pažangos požymiai.

Žvejyba.

1433 m. balandį rašydamas didžiajam magistrui apie kuršių žvejus ir mokesčius, Klaipėdos komtūras paminėjo ir Klaipėdos miestiečių žvejybą.

Viską sunaikino Trylikos metų karas, po kurio, kaip minėta, miestas buvo praktiškai atkuriamas iš naujo.

Akivaizdu, kad XVI amžiuje pilnai žvejybos teise disponavo tik tie Klaipėdos miestiečiai, kuriems tai buvo konkrečiai užfiksuota jų gaunamo nekilnojamojo turto privilegijose.

1503 m. spalį Smeltės smuklę perėmusiam Nickeliui Bachsenui greta papildomų gėrybių buvo suteikta ir teisė žvejoti jūroje, 1504 m. liepą Wilhelmas von Melenas greta namo prie Dangės su sklypu, Nemirsetos smuklės ir kito turto gavo teisę žvejoti mariose.

Klaipėdos pilies fogtas Heinrichas Cröstenas 1552 m. gavo du činšinius dvarus Kalotėje ir Tauralaukyje, pievas ir laisvą žvejybą jūroje vienu pakrančių tinklu, meškerėmis ir tinklais.

 Karaliaučius

Tauralaukio dvarui XVI a. pabaigoje priklausė didelės žemės valdos, Nemirsetos smuklė, laisva žvejyba jūroje su eršketų ir lašišų tinklais bei menkių gaudyklėmis, taip pat sklypas žvejams tarp Kateldangės ir Vitės.

XVI a. žvejybos tvarką Klaipėdos regione prižiūrėjo Rusnės ir Krokų Lankos žvejybos prievaizdai, kontroliavę jiems pavestą marių akvatoriją nuo Klaipėdos iki Ventės rago bei dalį Nemuno deltos.

Kai kuriuose darbuose jiems buvo priversti talkinti pamario kaimų valstiečiai: 1561 m. Karklės, Rusnės, Skirvytės ir Šyšos kaimai skundėsi dėl sunkių lažo (šarvarko) darbų - valstiečiams reikėjo pusę vasaros skirti lašišų užtvarų statymui, taip pat gabenti žuvis, o žiemą lydekas iš Krokų Lankos į Karaliaučių.

1614 m. Ventės valstiečiai turėjo dirbti žūklės darbus Krokų Lankoje, gabenti žuvis ir miežius į Klaipėdą, lydekas - į Karaliaučių, o Šakūnų gyventojai ėjo lažą prie lašišų užtvarų ir gabeno žuvis į Karaliaučių.

Žvejybos prievaizdams buvo pavesta daug įvairių funkcijų - pvz., jie turėjo sergėti, kad Šilutėje, Rusnėje ir kitose vietovėse smuklininkai slapta nepardavinėtų didžiųjų lydekų į Žemaitiją, kad nebūtų statomos užtvankos, kad upės nebūtų teršiamos atliekomis, kad nebūtų žvejojama draudžiamais būdais ir kt.

Šaltiniai liudija, kad Kuršių mariose ir Baltijos jūros pakrantės vandenyse buvo gaudomos įvairios žuvys.

Labiausiai vertinti buvo eršketai, lašišos ir unguriai, jų žūklė buvo išimtinė krašto valdovo teisė arba reikalavo specialaus leidimo ar privilegijos, Prūsijos valdovai vėlesniais amžiais neretai išnuomodavo arba suteikdavo koncesiją eršketų ir lašišų žvejybai.

Atmatoje ties Rusne nuo seno buvo dideles pajamas teikusios lašišų užtvaros.

Kai 1498 m. balandį toks Sebastianas perėmė Rusnės smuklę, jis buvo atleistas nuo šarvarko, tačiau buvo įpareigotas padėti žvejybos prievaizdui statyti užtvarą.

Drauge jis gavo teisę žvejoti visais būdais, jam buvo leista parduoti paties sugautas žuvis tam, kas brangiausiai užmokės, tačiau uždrausta supirkinėti žuvis be žvejybos prievaizdo žinios.Maistine ir prekine verte bei gerais laimikiais taip pat pasižymėjo sterkai, menkės, karšiai, lydekos, atskirais sezonais - žiobriai, perpelės, nėgės ir kai kurios kitos žuvys.

Bus daugiau