„Vakaruose su senąja Klaipėda“ – paskaitos apie svarbiausius šio krašto istorijos procesus

Į gausią minėjimų ir renginių eilę įsiliejo ir projekto „Vakarai su senąją Klaipėda“ internetu organizuojamų paskaitų ciklas 1923-ųjų metų sukilimo tematika.

Istorijos paskaitos – virtualioje erdvėje

“Dar 2008 metais, Klaipėdos Žemaitijos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus galerijoje pradėtos rengti paskaitos „Vakarai su senąją Klaipėda“.

Susiformavo tokia savotiška bendravimo aplinka, kuri plėtėsi. Savo krašto istorija besidomintys klaipėdiečiai šiuos vakarus lankė noriai ir gausiai, tačiau tiesioginiam bendravimui sutrukdė pandemija.Tuomet susitikimus su istorikais teko perkelti į virtualią erdvę.

Šią naują tradiciją suformavo bendradarbiavimas su „Klaipėda gyvai“ kūrybine komanda“, - pasakoja istorikas, projekto “Vakarai su senąją Klaipėda” vadovas, docentas Vacys Vaivada.

Taip ir kilo idėja šiemet surengti paskaitų ciklą, skirtą 1923 metų įvykiams Klaipėdoje prisiminti ir paminėti dar negirdėtus šio sukilimo istorinius kontekstus.

Visus metus, pradedant nuo sausio, kiekvieno mėnesio pirmą trečiadienį vyko tiesioginės paskaitų transliacijos, kurių metu istorikai supažindino klausytojus su pagrindiniais Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos valstybės procesais, pagrindinių sumanytojų bei vykdytojų biografijomis, atskirų Klaipėdos pastatų, jų kompleksų istorijos tyrimų rezultatais.

Mato išliekamąją vertę

Į “Vakarus su senąją Klaipėda” kvietė istorikai ir istorijos tyrinėtojai Silva Pocytė, Vygantas Vareikis, Kęstutis Demereckas, Vasilijus Safronovas,Vilma Bukaitė, Dainius Elertas.

Paskaitų metų kalbėta ne tik apie patį sukilimo faktą, bet ir apie Klaipėdos krašto sukilimo iniciatorių biografijas. Pateikti įdomūs istoriniai faktai apie Klaipėdoje buvusią prancūzų prefektūrą, kareivines.

Kalbėta apie Joną Polovinską-Budrį, ant kurio pečių nugulė atsakomybė už 1923-ųjų sukilimo eigą ir karinės operacijos sėkmę.

„Nuo pat pirmosios projekto paskaitos, klausytojų ratas plėtėsi.

Kiekviena tematinė paskaita sulaukė didžiulio dėmesio. Tą faktą patvirtina ir paskaitų peržiūros. Jau antrą dieną po paskaitos būdavo arti 1500 peržiūrų.

Vadinasi, mūsų projektas pasiekė pakankamai plačią auditoriją, kuriai reikia panašios informacijos “, - rezultatais džiaugėsi Vacys Vaivada.

Anot jo, Klaipėdos karšto prijungimas prie Lietuvos turėjo didžiulę reikšmę valstybės gyvavimui. Projektas „Vakarai su senąją Klaipėda“ dar kartą apie tai priminė visuomenei.

„Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos, žvelgiant į dabartinę perspektyvą, parodė, kad šis kraštas įgavo tikrą bendrumą turinčią atramą.

Užtenka palyginti du Mažosios Lietuvos vaizdus anapus Nemuno ir mūsų dešinio kranto pusę, kurią mes vadiname Klaipėdos kraštu. Matome skirtingus likimus ir skirtingą elgesį su vietiniu paveldu.

Bet kuriuo atveju matosi, kad šis kraštas yra laimėjusiųjų pusėje“, - sako projekto „Vakarai su senąją Klaipėda“ vadovas, docentas V. Vaivada.

Vadina svarbiausiu istoriniu žingsniu

KU Baltijos regiono istorijos archeologijos instituto direktorius, istorikas Vasilijus Safronovas skaitęs dvi paskaitas apie Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos topografiją ir tarptautinius šio proceso kontekstus sako, jog kai kurie istorikai Klaipėdoje vykusį 1923 metų sukilimą ir prijungimą prie Lietuvos, lygina su vasario 16-osios įvykiais.

„Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos buvo svarbiausias savarankiškos valstybės žingsnis po 1918 vasario 16-osios nutarimo.

Tarpukariu šis prijungimas Lietuvai reiškė galimybę tapti ekonomiškai nepriklausoma valstybe. Uostas leido prekiauti su visu pasauliu.

Yra dar ir tokių pasvarstymų, kad jei Klaipėdos kraštas nebūtų prijungtas prie Lietuvos, ši šalis vargu ar būtų išlikusi nepriklausoma.Tad šis žingsnis yra vienas iš svarbiausių per visą Lietuvos istoriją, nes prieš tai Klaipėda niekada nepriklausė Lietuvai“, - savo įžvalgomis dalijasi KU istorikas V. Safronovas.

Anot jo, visa tai, kas buvo pateikta projekto paskaitų metu, yra jau susisteminta, apdorota, surinkta iš įvairių archyvų ir įvairiausių istorijos informacijos šaltinių.

Visa tai, pažymi V.Safronovas, palengvina prieinamumą prie informacijos ir sutaupo laiką tiems, kurie domisi istorija. Paskaitas internete gali perklausyti ir studentai, ir entuziastai, istorijos tyrinėtojai, užsienyje gyvenantys lietuviai.

„Mes, kaip istorikai atlikome savo darbą pateikdami jau kritiškai apdorotą informaciją. Ir visa tai galima rasti ir perklausyti vienoje vietoje“, - apie „Vakarų su senąją Klaipėda“ išliekamąją vertę sako V. Safronovas.

Daiva Pauliukevičienė, žurnalistė

Į „Vakarus su senąją Klaipėda” eidavau dar tuomet, kai jie vyko Klaipėdos Žemaitijos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus galerijoje.

Esu baigusi istorijos studijas Vilniaus universitete, tad istorija visuomet domėjausi. Labai norėjosi rasti vietą ir aplinką, kur ta informacija būtų pateikiama ne akademiškai sausai, bet paprastai, miestiečiams suprantama kalba.

Projektui persikėlus į virtualią erdvę, mes jau tapome tarsi bendruomene, ir tų virtualių susitikimų laukdavome. „Vakarai su senąja Klaipėda“ – tai tarsi nauja pažintis su savo miestu.

Ypač įsiminė projekto paskaitos, kuriose kalbėta apie sukilimą organizavusias ir jame dalyvavusias asmenybes, to metu pastatus, prefektūrą, šturmo detales.

Be galo įdomu buvo klausytis apie miesto gyventojų elgesį sukilimo metu, jų požiūrį į to meto įvykius, apie Klaipėdos riboženklius, apie paminklą sukilėliams atminti.

O juk paaiškėjo, kad šis paminklas yra riboženklis! Ko gero, niekada apie tai nepagalvotum. Didžiulė vertybė yra tai, kad šis projektas turi išliekamąją vertę. Nes po perklausų miestą, kuriame gyveni, tiesiog pradedi matyti kitomis akimis.

Romualdas Dužinas, Klaipėdos miesto gyventojas

Klaipėdos istorija domiuosi senokai. Stengiausi nepraleisti nė vieno virtualaus susitikimo su projekto pranešėjais. Man tos paskaitos – ir laisvalaikio praleidimas, ir įdomi informacija, naujos žinios.

Tikrai įdomu sužinoti visas detales kaip vyko sukilimas, iš kelių pusių, kas vadovavo ir kaip visa tai vyko. Įsiminė paskaita apie pagrindinio sukilimo organizatoriaus Jono Palavinsko – Budrio biografiją.

Toks paskaitų formatas tikrai patogus. Ir iš anksto buvo pranešama apie planuojamas paskaitas ir jau vėliau, po tiesioginių transliacijų bet kada galima jų pasiklausyti.

Benas Volodzka, Klaipėdos miestiečių draugijos valdybos pirmininkas

Įsiminė istoriko Kęstučio Demerecko paskaita apie garsiąją to meto prefektūrą ir jos pastatą, Vasilijaus Safronovo pasidalinta informacija apie karinės operacijos užkulisius Klaipėdos mieste ir Giruliuose.

Yra daugybė istorinių faktų, kuriuos būtų galima susirasti knygose, tačiau kur kas įdomiau juos išgirsti štai tokių paskaitų metu.

Istorinė informacija papildo intelektualinius žmogaus gebėjimus, praturtina žinias ir keičia požiūrį į miestą.

Labai gerai, kad visas projekto paskaitas galima surasti youtube kanale. Būtų puiku, jei laidos būtų įrašytos į archyvus ir nepradingų kuriam laikui praėjus.

Visas projekto “Vakarai su senąją Klaipėda” paskaitas galite surasti čia:

https://youtube.com/playlist?list=PLL0r0cJnApsngOE3aAJ0WKu1twjEhv3eb&si=1jabTITqrXHwwK4W

Projekto “Vakarai su senąją Klaipėda” autoriai: VšĮ “Vilties miestas”, Rimantas Navickas “RGB Pictures”, Vacys Vaivada, istorikas, KU Baltijos regiono istorijos archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas.

Projektas dalinai finasuojamas iš Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšų.