V. Valiušaitis: "Baisūs nusikaltimai, tiesa? Bet toliau dar gražiau"...

Baisūs nusikaltimai, tiesa? Bet toliau dar gražiau:

"Jis palygino dabartinį Ukrainos nacionalinį judėjimą su ukrainiečiais, kurie Antrojo pasaulinio karo metu bendradarbiavo su nacių įsibrovėliais ir priešinosi sovietų valdžiai.

„Jie daro didvyrius iš tų žmonių, kurie kovojo Hitlerio pusėje, kurie naikino žydus, lenkus, ukrainiečius ir rusus“, – sakė P. Nebenzya. Jis apkaltino Vakarus ignoruojant „Ukrainos žmonių susidomėjimą šiuo destruktyviu žaidimu."

Bet kai atėjo eilė pasisakyti Ukrainos ambasadoriui, "Rusijos ambasadorius išėjo, sakydamas, kad turi susitikimą generalinio sekretoriaus kabinete."

Labai neišradinga propaganda, kuri naudojama ir prieš Lietuvą taip pat, kai jos kova už laisvę ir valstybinę nepriklausomybe tos pačios propagandos nuolat buvo ir tebėra prilyginama "kolaboravimui su naciais".

Bet argi propagandai tiesa turi kokios nors vertės? Vertės turi tik "sklaidos apimtys" - kaip garsiai ir kaip toli savo "tiesą" gali paskleisti. "Tiesa" dabar yra ne faktų kalba, ne neginčijami argumentai, bet tik tai, kuo, plaunant smegenis, gali įtikinti daugumą...

Štai pavyzdys: "kolaborantas" sėdi nacių uždarytas už spygliuotų vielų, bet kai kam vis tiek jis "kolaborantas". 

KAZIO ŠKIRPOS LAIŠKAS ŽMONAI BRONEI

1944.XII.3 d.

Paskutinis Tavo laiškas iš 11.XI. Jį gavau 26.XI.

Mano Mažyte,

neužilgo bus Tavo gimimo diena. Kad nepavėluočiau, sveikinu Tave iš anksto ir linkiu visa ko Tavo širdis trokšta, nes Tavo norai yra mano norai ir atbulai.

Už savaitės sueina lygiai 6 mėn., kaip esu nuo Tavęs atskirtas [Škirpa atrąsyk nacių buvo suimtas 1944 m. birželio 10 d. - V.V.].

Po šiai dienai nežinau nei už ką, nei kam mane šitaip vokiečiai traktuoja.

Kadangi iki šiol jokio kaltinimo nėra man padarę, tai skaitau, jog esu laikomas internuotu už tai, kad nesutikau pasidaryti savo krašto išdaviku, t.y. atsisakyti Lietuvos valstybinės nepriklausomybės, kurios vokiečiai, apsvaiginti savo laimėjimais, nebenorėjo pripažinti.

Ką gi jie tačiau galvoja dabar, kada karo laimė vis daugiau nusigręžia nuo Reicho?

Į savo protesto raštus von Ribbentropui, Himmleriui ir pačiam Reicho Kancleriui Hitleriui atsakymo vis dar nesu gavęs. Kad atkreipus į save vokiečių įstaigų atydą, padariau pastaruoju laiku keletą mažų nepaklusnumo scenų.

To pasekoje buvo 27.XI atvykęs iš Kölno saugumo pareigūnas man pagrasinti.

Ta proga išdėsčiau jam, kodėl taip elgiuosi ir kad esu priverstas reikšti protestus prieš neteisėtą mano internavimą ir nesiskaitymą su sakytais mano raštais.

Prašiau, kad praneštų Reicho Vyr[iausy]bei, jog esu kiekvienu momentu pasiryžęs apleisti Reicho teritoriją su savo šeima, jei sakytai vyriausybei esu pasidaręs nebepriimtinu, nes buvau teisėtos mano Vyriausybės čia akredituotas ne tam, kad mane vokiečiai laikytų internuotu.

Tikiuos, kad centro įstaigos mano atsitikimu turės susirūpinti.

Prie pirmos progos prisiųsk man savo ir Tučio [sūnus Kęstutis - V.V.] fotografijas, nes esu judviejų labai išsiilgęs.

Pagreitink šiltesnių drabužių prisiuntimą, apie ką aš jau Tau rašiau trijuose laiškuose. Bet geriau, kad siuntinį kas atvežtų, nes pakelyje gali dingti: tik tegu apsiima atvežti kas iš vyrų, nes Tau, kaip moteriai, kelionė čia būtų per sunkus dalykas, nes juk nuo čia nebetoli frontas...

Šiaip esu sveikas ir nieko pas mane naujo nėra.

Daug bučkių!

Tavo, Kazimieras