„Romeo ir Džuljeta“: netikėčiausi įsimylėjėlių ženklai šiandienos pasaulyje

Meilės fenomenas 

Romeo ir Džuljetos fenomenas - dviejų žmonių patrauklumo vienas kitam padidėjimas, atsirandantis dėl tėvų ar kitų žmonių bandymų juos atskirti. Pirmą kartą buvo suformuluotas bendrame amerikiečių psichologų R. Driscoll, M. Lipetz ir K. Motiz darbe.

Buvo išanalizuotas 140 susituokusių ir mylinčių porų elgesys. Remiantis dviejų etapų apklausos rezultatais, padaryta išvada, kad galimas teigiamas poveikis šių porų santykiams esant tėvų prieštaravimams. Tai yra tėvų pyktis dar labiau sustiprina romantišką prisirišimą. 

Romeo ir Džuljetos arba ,,mirštančios meilės" vardu vadinama ir liga, kuri negydoma tampa lėtine ir gali žmogų kankinti daug metų. Psichologai net pabandė apskaičiuoti terminą, per kurį ši liga praeina savaime.

Tyrinėtojai iš Kalifornijos universiteto nustatė: minimalus laikas, kuris turi praeiti nuo išsiskyrimo momento iki santykinio nusiraminimo, yra lygus pusei to laiko, kurį žmonės buvo kartu. Pavyzdžiui, jeigu jūs mylėjote vienas kitą dešimt metų, tai prireiks net viso penkmečio, kol vienas kitą užmiršite.  

Džiuljetos balkonas 

Įstabaus grožio Italijos miestas Verona dažniausiai siejamas su Romeo ir Džuljeta. Kiekvienais metais 1,5 mln. turistų aplanko šio miesto įžymybę:  įsimylėjėlių namą Casa di Giulietta, kuris yra Cappello gatvėje 27. 

Džuljetos balkonas yra name, kuris pastatytas XIII amžiuje, o balkonas atsirado tik 1915-aisiais. Veronos gyventojai palaiko turistų norą tikėti gražia meilės istorija, tačiau istoriniai faktai negailestingi: jokia Džuljeta nei tais laikais, nei vėlesniais šiame name negyveno.

Veronos gyventojai tiesiog ieškojo traukos objekto, kuris neišvaizdų namą, netoli miesto centro, paverstų patraukliu turistams ir neštų puikų pelną. Kad viskas atrodytų tikroviškiau, prie namo buvo priklijuotas balkonas, į kurį Džuljeta, neva, išeidavo padūsauti su apačioje stypsančiu Romeo.  

Kepuraitė tiks kiekvienai 

Džuljetos kepuraitė – maža, ažūrinė, vašeliu nerta ar tinklinė kepuraitė, puošta dirbtiniais perlais, karoliukais ar brangenybėmis, dažniausiai dėvima kartu su vakarine suknele arba kaip vestuvinės suknelės aksesuaras. Pavadinta Šekspyro Džuljetos vardu, nes kartais ji vaizduojama su šiuo galvos apdangalu. 

„Kiekvienos moters enciklopedija“ (Londonas, 1910) ją apibūdina taip: „Prie vakarinės suknelės mėgstamiausias ir tinkamiausias plaukų aksesuaras yra kepuraitė, sukurta pagal tą, kurią nešiojo nelaiminga pasaulinio garso meilės istorijos herojė.

Bėgant metams Džuljetos kepuraitė išlieka populiari nepriklausomai nuo mados tendencijų.  Ji gali būti padabinta brangakmeniais, tačiau labai norint ją galima pasisiūti ir pačiai bei pritaikyti prie individualaus stiliaus“.  

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ruošiasi Sergejaus Prokofjevo šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“, kuriamam pagal to paties pavadinimo Williamo Shakespeare'o kūrinį, premjerai. Žiūrovai Žvejų rūmuose ją išvys rugsėjo 17, 18, 19 dienomis.  

Meninę spektaklio koncepciją kuria tarptautinė statytojų komanda: baletmeisteris Kirilas Simonovas (Rusija), muzikos vadovas Robertas Šervenikas, scenografė ir kostiumų dailininkė Jekaterina Zlaja (Rusija), šviesų dailininkas Andrius Stasiulis ir vaizdo projekcijų autorius Linartas Urniežis. 

Parengta pagal užsienio spaudą