Rašytoja Erika Umbrasaitė – ruduo pagal prancūzus ir ją pačią: kaip išvengti sezoninio liūdesio
Į prancūzų gyvenimo būdą besigilinanti moteris, pasakoja apie tai, kaip prancūzai niūrų rudenį kuria savąjį hygge ir kaip nuo tamsiuoju metų laiku apimančio slogučio gelbėjasi ji pati.
Bendravimas
„Iš tiesų ruduo yra mano mėgstamiausias metų laikas, netgi jo melancholiškas lietus man patinka... Mano romanas su rudeniu prasidėjo dar gyvenant Lietuvoje. Tai toks sulėtėjimo, ramybės, buvimo su savimi metas – vertinu tas akimirkas.
Be abejo, su rudeniu į sielą braunasi ir melancholija, šaltukas – tiek fizinis, tiek dvasinis. Tamsa už lango ir sieloje... Kad to nebūtų, mano namuose visada gausu žvakių (tikro vaško, ilgų,nevarvančių, ir, be abejo, kvapniųjų ) – ir vakarienės be žvakių mūsų šeima neįsivaizduoja.
Bandau lepinti save bei aplinkinius, apsupti kuo malonesne veikla, dalytis šiluma, šviesa, klausytis mėgiamos muzikos, atrasti naujus atlikėjus, vienu žodžiu – leisti sau būti hedoniste be jokio sąžinės graužimo“, – dalijasi E. Umbrasaitė.
Ji sako, kad ruduo taip pat nuostabus laikas mėgautis bendravimu. „Su draugais prancūzais džiaugiamės rudeniu, nes mums dėl darbo specifikos vasara yra labai įtemptas metas, o rudenį galime daugiau laiko skirti bendravimui tarpusavyje: dažniau nei įprastai rengiame bendras vakarienes, naminius šachmatų turnyrus ar koncertus (mūsų tarpe yra net keli muzikantai), lankome parodas, einame į žygius miškuose ar vykstame į kitus miestus“, – kalba rašytoja.
Eksperimentai virtuvėje
„Rudenį man patinka eksperimentuoti virtuvėje, ruošti įvairių pasaulio šalių patiekalus savo mylimam žmogui arba kartu su juo, kartais – sukviesti ir pradžiuginti naujais kulinariniais atradimais gausią draugų kompaniją.
Mano įsitikinimu maistas – tai meilė, kurią gali duoti vienas kitam. Prancūzai netgi turi rudens-žiemos valgius, kurie tarsi sukurti, kad valgytumei juos ne vienas, o didelėje kompanijoje.
Pavyzdžiui, keptas „Mont D'or“ sūris ar sūrio ir kumpio patiekalas rakletas (sakoma, jog tai šveicariškas patiekalas, bet prancūzai jį laiko savu) ir jo skanavimo ritualas. Maistas kaip ir bendravimas – priešnuodis prieš bet kokią melancholiją.
Prancūzai – tokie, sakyčiau, gentiniai žmonėms, bent jau tie, kurie mus supa ir kuriuos stebiu aplinkui. Jiems patinka bendrauti ir dalyvauti bendroje veikloje – leisti laiką šeimomis, su draugais, su suaugusiais vaikais, tarsi neegzistuoja nei amžiaus cenzas, nei dideli socialiniai skirtumai, jie mėgsta burtis į kompanijas ir švęsti gyvenimą, kasdien, kiekvieną akimirką. To ir mokausi – kas dieną“, – prisipažįsta populiarių knygų autorė.
Nauji iššūkiai
Ruduo – pats metas imtis naujos veiklos. „Juokais vadinu save istorijų kolekcioniere – man patinka klausytis istorijų, stebėti žmones ir kurti jų istorijas. Be to, nežinau kodėl, bet dar iš žurnalistikos laikų sukeliu žmonėms norą atlikti man „išpažintis“.
Taigi turiu sukaupusi pakankamai didelį bagažą gyvenimiškų paguodžiančių, prajuokinančių, pamokančių istorijų.
O ir nepaprastai mėgstu pasakoti istorijas, jomis dalytis. Tai savotiškos pasakos suaugusiems, kur kiekvienas gali pasisemti to, ko jam šią akimirką labiausiai trūksta.
Taigi, idėja sukurti tinklalaidę kirbėjo jau seniai, bet vis nerasdavau laiko. Ir štai netikėtai gautas pasiūlymas iš „WoW Gamma“ moterų bendruomenės klubo ir tapo tuo akstinu, tuo akceleratoriumi pradėti. Kartais užtenka tik vieno padrąsinančio žodžio ir gimsta kažkas naujo, mano atveju, tinklalaidė „Hedonistės užrašai“.
Daug kas gyvenime nutinka atsitiktinai, bent jau mano gyvenime – atsiduriu tam tikroje vietoje, tam tikru laiku, ir su manimi ar aplink mane vykti keisti, nenumatyti dalykai.
Taip nutiko ir su „Gamma“ moterų bendruomenės klubu – netikėtai buvau pakviesta sudalyvauti jo veikloje. Man patinka būti įvairių iniciatyvų ir naujų projektų gimimo bei augimo etape – vertinu tai kaip patirtį ir įdomų nuotykį, esu smalsi katė. Baisiausia būsena man – nuobodulys, todėl kiekvienas pasiūlymas kažko naujo man it kibirkštėlė vidinei ugniai įsidegti.
Manau, kad jei žmonės būtų smalsesni ir dažniau darytų tai, kas jiems iš tiesų įdomu, juos mažiau kankintų nuobodulys – tą sau nuolat primenu“, – pasakoja E. Umbrasaitė.
Populiarios rašytojos tinklalaidės „Hedonistės užrašai“ kol kas gali klausytis tik „Gamma“ moterų bendruomenės klubo narės.
Ilgi pasivaikščiojimai
„Man patinka ir rudens kvapas, ypač miške, parkuose. Ir rudens spalvos, todėl nepaisant oro, stengiuosi išsiruošti į ilgus pasivaikščiojimus, kai tik turiu laiko.
Mūsų šeimoje – du šunys ir trys katės (jos labai savarankiškos, namo grįžta tik pavalgyti ir pasiglaustyti, kartais pamiegoti) ir man šie naminiai gyvūnai yra tikri antidepresantai, juokdariai ir kompanionai – tiek pasivaikščiojimuose po vynuogynus, tiek vakarojant prie židinio, jie savotiški „Zen“ mokytojai – niekur neskubėti, viską, ypač blogus dalykus, priimti kaip neišvengiamybę, be panikos, džiaugtis – čia ir dabar, mylėti – nelaukiant atsakymo, mėgautis skaniomis gyvenimo akimirkomis“, – kalba rašytoja.
Šventės – be priežasties
„Ir dar vienas mini patarimas – sako E. Umbrasaitė. – Rengti mažas ir dideles šventes sau ir kitiems, pagal fantaziją.
Ir jei tik yra galimybė – įsigyti naminį gyvūnėlį, jų pilnos prieglaudos, nes rūpinimasis kažkuo kitu geriausiai apsaugo nuo egoistinės savigailos“, – pokalbį baigia knygų autorė.
Rašyti komentarą