Pilies muziejus kviečia susipažinti su povandeninių archeologų atrasto reliktinio miško paslaptimis

Joje pristatomi reliktinio miško medžių pavyzdžiai, kuriuos Klaipėdos universiteto povandeninių archeologų komanda iškėlė iš Baltijos jūros dugno.

Tai – ant kranto augusių pušų dalys, kurios, kaip  nustatyta tyrimais, po vandeniu išbuvusios nuo 9 iki 11,5 tūkst. metų.

Mokslininkai jūroje aptiko 6 vietas, kurios leidžia teigti, jog daugiau nei prieš 11,5 tūkstančių metų Baltijos jūros Joldijos laikotarpio pakrantės tarp Nidos ir Šventosios buvo nuo 15 iki 50 km toliau į vakarus už dabartines.

Kylant Baltijos vandens lygiui visos ankstyvojo mezolito žmonių gyvenvietės, egzistavusios arčiau jūros krantų, atsidūrė po vandeniu.

Įvairiapusiai iškeltų radinių tyrimai atskleidė, jog Baltijos jūra iš ankstyvųjų pakrantės teritorijų gyventojų atėmė dideles teritorijas ir dabar patikimai saugo to laikmečio reliktus. Povandeninei archeologijai tai – didelė erdvė naujiems moksliniams tyrimams.

Pirmą kartą Lietuvos mokslo istorijoje sėkmingai atlikti iš jūros iškeltų reliktinių pušies medžių DNR tyrimai parodė šių radinių ryšį su dabartinių paprastosios pušies populiacijų genetinėmis grupėmis Lietuvoje ir Pietų Europoje.

Mokslininkams tai leidžia daryti prielaidą, kad po ledynmečio į mūsų teritoriją „pušys atėjo“ iš pietų, tad galimai savo protėvius rastume regione tarp Adrijos ir Juodosios jūros.

Parodą pristatys projekto „Mezolito-neolito žmonės ir Baltijos jūra: reliktiniai krantai ir gyvenvietės po vandeniu ir krante (ReCoasts&People)“ tyrimams vadovavęs KU profesorius, Lietuvos povandeninės archeologijos mokslo pradininkas, akademikas, habil. dr. Vladas Žulkus ir kartu dirbusios komandos nariai.