Pasitelkę šiuolaikinį šokį, „butoh“ ir flamenką nagrinėja žmogiškumo temą

Kaip pradingsta žmogiškumas ir kada protu nesuvokiami dalykai tampa norma, spektaklyje „Meat Factory“ gvildenama pasitelkus šiuolaikinio šokio su „butoh“ ir flamenko elementais kalbą, elektroninę muziką, vokalą, šviesos ir kinematografinės vaizdo projekcijas.

Šokio teatro „Okarukas“ kūrėja, režisierė ir choreografė Inga Fontez-Sakurako į teatrą atėjo kaip vizualiųjų menų ir performanso meno atstovė, tad kuria be režisieriams ir choreografams įprastų taisyklių, natūraliai derindama scenoje šokio, teatro, performanso meno, dainavimo technikas.

Spektaklio scenoje daug tikrų dalykų: ugnis, pienas, kraujas… Yra daug performanso menui būdingų veiksmų, pavyzdžiui, malkų kapojimas scenoje.

Kiekvienas spektaklio dalyvių judesys yra praturtintas japonų „butoh“ technika - to Lietuvoje niekas nedaro. Tai tam tikras unikalus meninės raiškos būdas, kai judesio išraiškos ieškoma giliai panirus į save.

Choreografės vyras ir spektaklio bendrakūrėjas Philas yra kompozitorius, flamenko šokėjas: jis spektakliui sukūrė garso takelį, jame šoka, vaidina, dainuoja ir šiek tiek groja.

„Pasirinkome J. Melniko romaną kaip atskaitos tašką kelti klausimus ir kūno kalba nagrinėti, kas yra žmogiškumas, kur yra riba tarp žmogiško ir žvėriško elgesio. Kad ir kaip pompastiškai skambėtų, bet romane ir spektaklyje teigiama, kad meilė gali išgelbėti pasaulį, žmogus gali pasikeisti, nes net juodžiausiais laikais jis turi išeitį“, - sako I. Fontez-Sakurako.

Romanas parašytas dar prieš Rusijai okupuojant Krymą, bet metaforiškai kalba apie dabartinę situaciją pasaulyje su jo karais, smurtu ir atgimstančiomis neofašizmo nuotaikomis Europoje ir Amerikoje.

Spektaklyje pasakojama propagandos skleidėjo, miegančios sąmonės žmogaus Dimos transformacijos istorija.

Nuo nužmogėjusio ūkininko, kuris nesusimąstydamas skersdavo tvarte laikomus žmogaus pavidalo gyvulius (storus), iki vyro, pamilusio vieną iš jų - Mašą - ir rizikavusio savo gyvybe priešinantis nusistovėjusiai diktatūrai.

"Tai tarsi dabartinių laikų metafora: kai vieni žmonės nusprendžia, kad tokios pat būtybės nėra jiems lygiavertės ir su jomis galima elgtis kaip nori. Juk tai tėvai ir motinos, kurie su savo vaikais elgiasi kaip mylintys žmonės, o svetimus vaikus žudo. Na, arba visiškai ramiai reaguoja į tai, kad kažkur toli jie žūsta karuose.

Net mielas ir malonus žmogus gali tapti pačia žiauriausia savo versija. Apie tai mes nesusimąstome, bet pažvelgus giliai į save, ta mintis sukrečia. Aišku, visada yra pasirinkimas - net turėdamas žiaurumo potencialą, žmogus gali neleisti jam prasiveržti", - įsitikinusi spektaklio režisierė.

Po premjeros Klaipėdoje žiūrovai bus kviečiami į diskusiją su romano autoriumi bei kūrybine komanda.

Spektaklio premjera jau įvyko Panevėžyje, Kaune, tarptautiniame šokio festivalio „Aura 34“ uždaryme. Po pasirodymo Klaipėdoje „Meat Factory“ ketinama rodyti Ukmergėje ir Vilniuje.

Vos porą kartų parodytas spektaklis jau yra įvertintas: už šviesų dizainą Vilius Vilutis nominuotas „Auksiniams scenos kryžiams“, „Meat factory“ atrinktas dalyvauti Lietuvos sezono renginiuose Prancūzijoje.

Spektaklyje pasakojama propagandos skleidėjo, miegančios sąmonės žmogaus Dimos transformacijos istorija.