Muzikinio teatro koncertas „Lietuviais esame mes gimę“: krašto istoriją liudijo muzika 

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras ir choras, diriguojami vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, taip pat teatro solistai Rita Petrauskaitė, Mindaugas Rojus ir Šarūnas Šapalas atliko įspūdingą programą, kurioje skambėjo svarbių Lietuvai ir Klaipėdos kraštui kompozitorių muzika. 

Mintis ir jausmus paveikęs koncertas 

Anot muzikologės, profesorės Daivos Kšanienės, Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100 – mečiui Muzikinis teatras parengė solidų, ilgaamžę šio krašto muzikinės kultūros vystymosi istoriją atliepiantį akademinį renginį – aukštosios muzikos koncertą.

„Turint galvoje šiandieninę, kruvino karo siaubu paženklintą būtį, suprantant, kad muzika savo poveikio bei dvasinės įtaigos dėka, yra galingas, mintis ir jausmus veikiantis substantas, šis koncertas tapo vienu ryškiausių svarbiosios Klaipėdos krašto dienos akcentų“,- sako profesorė.      

„Puikus koncertas visomis prasmėmis: gerai sudėliota koncentruota programa, tiek idėjiškai, tiek dramaturgiškai; sukurta pakili, šventiška, tačiau be pompastikos atmosfera. Meninė kokybė taip pat aukšta, itin „išaugo“ Muzikinio teatro orkestras.

Naujos kokybės lygį jis ypač pademonstravo atlikdamas M. K. Čiurlionio "Miške". Džiugina vyriausiojo dirigento maestro Tomo Ambrozaičio darbas“,- akcentavo muzikologė, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mokytoja ekspertė Laima Sugintienė. 

Pasak filosofo Arvydo Juozaičio, parašiusio libretą istorijų operai „Klaipėda“, kurios premjerą išvysime vasarą elinge, koncertą „Lietuviais esame mes gimę“ galima vadinti ypatingos šviesos švente: „Muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas Tomo Ambrozaičio, pranešėjai, spalvinis scenos sprendimas – viskas buvo aukščiausios kokybės.

Atlikti rečiausi muzikiniai kūriniai, nuskambėjo ir atliekami pirmą kartą. Visa tai suteikė žmonėms ir Klaipėdos kultūrai nepakartojamos istorinės akimirkos pajūtį!“. 

„Dėkoju už nuostabias jaudinančias akimirkas. Didžiulis pasididžiavimas kūrėjais ir kūrinių atlikėjais“,- rašė Irena Baltiejienė. 

„Šių dienų kontekste būti lietuviu, kalbėti savo kalba ir turėti taikų dangų virš galvos - didžiulė vertybė. Lietuvybės puoselėjimas, savo indentiteto, kalbos, tradicijų, kultūros saugojimas ir vystymas - didžioji mūsų visų užduotis“,- sako koncerte dainavusi Muzikinio teatro solistė Rita Petrauskaitė. 

Daug grožio tiesų 

Sausio 14 dieną muzikos gerbėjams pristatytas iškilmingas koncertas „Lietuviais esame mes gimę“, skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui sujungė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninį orkestrą ir chorą, diriguojamą vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, taip pat teatro solistus Ritą Petrauskaitę, Mindaugą Rojų ir Šarūną Šapalą. Programoje skambėjo svarbių Lietuvai ir Klaipėdos kraštui kompozitorių muzika.

Publiką sužavėjo lietuvių profesionaliosios muzikos pradininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) sukurtos simfoninės poemos „Miške“ (1900–1901) atlikimas. 

Koncerto ekskliuzyvas - ypatingai Klaipėdos krašto ir Lietuvos kultūrai nusipelniusio Stasio Šimkaus (1887–1943) retai atliekamos simfoninės poemos „Nemunas“ ištrauka. „Talentingieji teatro solistai R. Petrauskaitė (sopranas), M. Rojus (baritonas) padainavo ir nuostabias, visų mylimas S. Šimkaus harmonizuotas lietuvių liaudies dainas „Tamsioj naktelėj“ ir „Anoj pusėj Dunojėlio“ bei  jautriąją, melodingąją „Kur bakūžė samanota “(ž. P. Vaičaičio).

Klausydami šių talentingų miniatiūrų, galėjome prisiminti S. Šimkaus žodžius: „Kukli sielos gelmėse gimusi dainužė trumpai valandėlei gali mums atskleisti daug didžiojo grožio tiesų“. (Nespausdinti S. Šimkaus dienoraščiai).“,- primena profesorė D. Kšanienė. Istorinei progai skirtoje programoje neapsieita ir be kitos populiarios S. Šimkaus dainos – patriotinės giesmės chorui „Lietuviais esame mes gimę“, tapusios ir visą koncerto programą įvardijančiu šūkiu. 

Nekantriai laukiame premjerų 

Klaipėdos šiandienos laikotarpį koncerte atstovavo nauji Klaipėdoje gyvenančių ir kuriančių lietuvių kompozitorių kūriniai. „Nekantraudami laukėme talentingos, produktyvios, plačiai žinomos kompozitorės L. Narvilaitės kūrinio ištraukos iš kelių autorių kuriamos istorijų operos „Klaipėda“, kurios premjera įvyks šų metų vasarą. Intriguojantį fragmentą atliko KVMT choras (chormeisteris V. Konstantinovas), orkestras, solistai R. Petrauskaitė ir Š. Šapalas.

Kompozitorius V. Konstantinovas taip pat yra vienas iš būsimos operos „Klaipėda“ autorių, tačiau koncerte girdėjome kitą, pirmą kartą atliktą, jo veikalą – 2022 m. sukurtą simfoninę pjesę „Jau aušt aušružė“.

Maestro V. Konstantinovas puikiai pažįsta Mažosios Lietuvos liaudies dainas, jų savybes, yra sukūręs ne vieną kompoziciją, remdamasis šio krašto dainų motyvais, tad neabejotina, kad ir šis kūrinys gražiai įsilies į Klaipėdos krašto dienos atmosferą ir bus pamėgtas publikos“,- sako D. Kšanienė. 

Vokiškąjį Klaipėdos krašto kultūros dėmenį priminė koncerto pabaigoje KVMT simfoninio orkestro ir choro atliekta Carlo Orffo kantatos „Carmina Burana“ (1935–1936) pirmoji dalis „O Fortuna“. Šis kūrinys anonsavo vasarą vyksiantį III-iąjį Klaipėdos festivalį, kuriame numatoma kantatos sceninio pastatymo premjera Klaipėdos elinge.