VE > Gyvenimas > Kultūra

© „Vienas iš unikalių ir labai svarbių archyvo dokumentų – kartoteka, kurioje užfiksuoti memelenderių asmens duomenys. Ištirti šią kartoteką – darbas, kuris dar laukia mūsų ateityje“, – sako Jurga Bardauskienė.

Memelenderių archyve kiekvienas daiktas - atskira istorija

Jurga Petronytė

2021-06-06 18:00

Atsižvelgdami į tai, kad šie metai yra paskelbti Archyvų metais, „Kultūros uosto“ puslapiuose pašniukštinėsime ir paieškosime įdomybių Klaipėdos archyvuose. Šįsyk apsilankėme Klaipėdos kraštiečių draugijos AdM (Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.V.) archyve Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje.

Memelenderių archyvas

Viktorijos Karalienės rankose – tikra bibliografinė retenybė. Antrasis Šventojo Rašto leidimas lietuvių kalba, išleistas 1755 metais Karaliaučiuje. Vienas jo egzempliorius saugomas Vilniuje, vienas Panevėžyje ir šis Klaipėdoje.

Ekspozicijoje pristatomas mažutis lagaminas, pasak Viktorijos Karalienės, yra panaudotas kaip prototipas kuriant memelenderių atminimui skirtą AdM inicijuotą skulptūrą „Atsisveikinimas“. Joje pavaizduota moteris, vienoje rankoje laikanti vaiką, o kitoje – lagaminą. „Skulptūroje lagaminas kiek didesnis, tačiau visos jo detalės atitinka šį lagaminą. Šis lagaminas priklausė Zibertų šeimos atstovei, gimusiai 1942 metais Mėmelyje. Tai yra vaiko lagaminėlis, kurį šeima pasiėmė besitraukdama į Vakarus“, – pasakojo Viktorija Karalienė.

Raktai priklausė garsiai Makso Sakovičiaus burių siuvyklai, kuri stovėjo buvusioje Malkų įlankoje. XX a. pradžioje burinių laivų jau buvo nedaug, tad siuvykla dažniausiai siūdavo bures jachtoms, ledrogėms. Šioje siuvykloje bures savo jachtai siuvosi ir žinomas rašytojas Salys Šemerys.

Vienas gražiausių archyvo ekspozicijos daiktų – krikšto kepuraitė. Kūdikius klaipėdiškiai krikštydavo sulaukusius dviejų savaičių ir pagal krašto tradicijas papuošdavo rankomis siūta juoda ir dailiai siuvinėta kepuraite. Su šia kepuraite 1944 metais buvo pakrikštyta mergaitė Karklės bažnyčioje.

Žemėlapius spausdindavo nespalvotus, žmonės juos nuspalvindavo taip, kaip patys norėdavo.

Ypatingi archyvo eksponatai – Mėmelio šaulių gildijos regalijos.

Į albumus žmonės paprastai klijuoja asmenines fotografijas, o Vokietijoje atsidūrę memelenderiai klijuodavo vaizdus iš gimtojo krašto.

Archyve gausu įvairių žmonių oo rašytų prisiminimų, dienoraščių, laiškų, kuriuos bibliotekininkai svajoja iššifruoti ir parengti leidinių, tačiau tai nėra taip paprasta, nes prieš Antrąjį pasaulinį karą žmonės mokykloje buvo mokomi rašyti „zuderlino“ šriftu, kurį šiais laikais iššifruoti geba itin retas specialistas.

Ypatingi archyvo eksponatai – Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčios Šv. Komunijos taurė.

Arbeitsgemeinschaft der Memellandkreise e.V. (AdM), arba lietuviškai Klaipėdos krašto darbo grupė - organizacija, įkurta 1948 m. Vakarų Vokietijoje ir vienijanti išeivius bei jų palikuonis iš keturių buvusių Klaipėdos regionų - Klaipėdos miesto, Klaipėdos apskrities, Šilutės ir Pagėgių.

Nuo įsikūrimo 1948 m. AdM nariai siekė išsaugoti ir surinkti dokumentus apie Klaipėdos kraštą - literatūrą, žemėlapius, nuotraukas, paveikslus ir kitą medžiagą; taip pat į archyvą buvo įtrauktos asmeninės kolekcijos (M. Szameitat, W. Buttkereit, W. Kwauka, G. Willowiet, W. Hilpert, H. Berger ir kt.).

AdM archyvo tematika - Klaipėda (Memel), Klaipėdos kraštas (Memelland) ir Rytų Prūsija. Per daugiau nei 60 metų AdM archyve sukaupta per 1 500 knygų, apie 400 įvairios tematikos segtuvų, apie 700 originalių iki 1945 m. leistų atvirukų, šimtai fotografijų (seniausios jų - 1864 m.), dešimtys originalių žemėlapių (XVII-XX a.), apie 100 paveikslų (taip pat H. Kallmeyer, G. Boese, M. Pechstein darbai), įvairūs periodiniai leidiniai, tūkstančiai skaidrių, asmeniniai bei įstaigų dokumentai ir kiti eksponatai.

Visas šis turtas prieš dešimtmetį buvo perduotas ilgalaikei panaudai Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešajai bibliotekai. Bibliotekoje mus pasitiko AdM archyvu besirūpinančios ir jį tyrinėjančios Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriaus vedėja Jurga Bardauskienė ir vyriausioji bibliotekininkė Viktorija Karalienė.

„Šis archyvas unikalus tuo, kad yra vienas iš nedaugelio archyvų, kuris sugrąžintas į Lietuvą iš užsienio. Dabar jau turime ir daugiau tokių pavyzdžių, bet prieš dešimtį metų tai buvo išskirtinis įvykis“, - pažymi J. Bardauskienė.

Bibliotekininkės įrengė patrauklią archyvo ekspoziciją, kurią gali apžiūrėti kiekvienas bibliotekos lankytojas. Taip pat organizuojamos ir ekskursijos, kurias lanko moksleiviai, studentai, miesto svečiai.

AdM archyvas bibliotekoje yra skaitmeninamas, tiriamas, aprašomas, rengiamos teminės parodos, straipsniai. Suskaitmeninta ir aprašyta didžiulė archyvo vaizdų (fotografijų, atvirukų) kolekcija ypač domina leidyklas, istorikus, žurnalistus ir yra nuolat naudojama įvairiuose leidiniuose.

„Vaizdų iš AdM archyvo galime atrasti ir 2020-aisiais metais išleistose knygose: Vasilijaus Safronovo parengtoje Klaipėdos istorijoje, dienraščio “Vakarų ekspresas„ išleistoje knygoje “Klaipėdos senųjų kapinių istorijos„. Mano pačios knyga “Kultūros palikimo beieškant: Klaipėdos biblioteka 1920-1945 metais„ buvo inspiruota šiame archyve aptikus prisiminimus, fotografijas, susijusias su seniausia mūsų miesto viešąja biblioteka, kuriai pernai sukako 100 metų. Prieš porą metų išleistame Klaipėdos vaizdų albume AdM archyvo medžiaga sudaro beveik 90 procentų“, - vardijo pašnekovė ir pridūrė, kad įdomiausias darbas dar laukia ateityje, nes norima iššifruoti ir išleisti archyve saugomus žmonių prisiminimus.