Lietuviškos raštijos kūrėjai

Naujausioje laidoje (03.25) Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė išsamiai pasakoja apie lietuviškos raštijos kūrėjus – Mažvydą, Bretkūną, Donelaitį, Rėzą.

Visi jie studijavo Karaliaučiaus universitete – viename seniausių ir garsiausių Vidurio Europos universitetų, kuris, veikęs nuo 1544 iki 1945 metų, buvo svarbus lietuvių kultūros ir mokslo centras. 1718–1944 metais prie universiteto veikė Karaliaučiaus universiteto Lietuvių kalbos seminaras.

16 amžiuje universitete studijavo Martynas Mažvydas (pirmasis žinomas lietuvis, baigęs Karaliaučiaus universitetą), Jonas Bretkūnas, 18 amžiuje – Kristijonas Donelaitis, Martynas Liudvikas Rėza (nuo 1807 metų dirbo universitete, kelis kartus buvo jo rektorius).

Absolventai iš Mažosios Lietuvos tapo daugiausia dvasininkais, lietuvių raštijos darbuotojais, iš Didžiosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – valstybės ir kultūros veikėjais.

„Iš viso 1544–1828 iš Didžiosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės universitete mokėsi 695 lietuvių ir šiek tiek kitų tautybių jaunuolių, 1544–1900 iš Mažosios Lietuvos (Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštų) – 346 lietuvininkai ir prūsai, taip pat vokiečiai, vėliau nusipelnę lietuvių raštijai.“ (Vle.lt)

Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus renginių organizatorė, lietuvininkų (šišioniškių) tarmės puoselėtoja Virgina Asnauskienė laidoje skaito priekuliškės rašytojos Editos Barauskienės istorinio romano, skirto Kristijono Donelaičio (1714–2014) 300-osioms gimimo metinėms, „Tolminkiemio sodininkas“ fragmentus.

Taip pat laidoje skamba Drevernos „Žvejyčių“ atliekama daina „Iš trijų rytų vėjužis pūtė...“ iš Martyno Liudviko Rėzos tautosakinio rinkinio (ansamblio vadovė V. Asnauskienė).

Radijo poringių „Aš nusieičiau į Klaipėdužę...“ projektą įgyvendina Viešoji įstaiga „Vieno aktoriaus teatras“ (vadovas Sigutis Jačėnas), iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.