Klaipėdos muzikinio teatro proveržis

2018 m. rugsėjo 14 d.  prasidėjo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rekonstrukcija. Būsimo naujo teatro pastato pamatuose kapsulę ateities kartoms įkasė tuomet ką tik Teatro vadovės pareigas pradėjusi eiti muzikologė ir meno vadybininkė Laima Vilimienė. 

Visus šiuos metus teatras veikia nuomodamasis patalpas visoms savo veikloms: repeticijoms ir spektakliams, administracijos darbui. Nepaisant ribotų kasdienių darbo sąlygų, kurias dar sunkino karantinas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras 2018-2022 m. organizavo beveik 400 renginių; įvyko 20 premjerų: operų, šokio spektaklių ir kt.; gastroliavo Lietuvoje ir užsienyje. Visi pastatymai įgyvendinti taip, kad, užbaigus renovaciją, spektakliai lengvai techniškai galėtų būti perkelti į naujojo teatro sceną. 

Profesinė sėkmė  

Vyriausiasis teatro dirigentas ir meno tarybos pirmininkas Tomas Ambrozaitis pateikia tokį pastarojo penkmečio vertinimą: „Buvo postūmis įvykti pokyčiui. Teatras tapo matomas ir Lietuvoje, ir tarptautinėje erdvėje.

Tokie teatro repertuaro kūriniai kaip  R. Wagnerio „Skrajojantis olandas“, A. Dvoržako „Undinė“, B. Kutavičiaus „Lokys“ visų teatro meno kolektyvų – solistų, choro, orkestro lygį pakėlė į dar nebuvusias aukštumas.“ 

 Jam antrina ir teatro garbės dirigentas, buvęs ilgametis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas, teatro meno tarybos narys Stanislavas Domarkas: „Sustiprėjo Muzikinio teatro simfoninis orkestras, puikiai sukomplektuotas choras, iš visos šalies ir net pasaulio perklausose dalyvauja solistai, džiaugiuosi baleto pasiekimais ir tai, kad čia prieglobstį rado talentingi baleto artistai ukrainiečiai. Turime daug gerų spektaklių, ypač nacionalinių kūrinių.“  

Pasak teatro vyriausiojo choreografo Aurelijaus Liškausko „2018 m. trupėje buvo likę šeši baleto artistai.

Šiandien esame išaugę į europinio lygio baleto trupę. Šokio spektakliai ir baleto artistai buvo nominuoti ir apdovanoti aukščiausiais profesionalaus scenos meno apdovanojimais - „Auksiniais scenos kryžiais“, E. Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė“ buvo ne tik apdovanotas, bet ir rodomas  tarptautiniame meno TV kanale „Mezzo“.

Per šią vadovės kadenciją manau buvo įgyvendinti visi užsibrėžti tikslai, nors jie pradžioje atrodė tiesiog utopiniai ... Klaipėdos senajame elinge pristatytas ne tik R. Wagnerio „Skrajojantis olandas“, bet ir vienaveiksmiai šokio spektakliai – G. B. Pergolesi „Stabat Mater“, I. Stravinskio „Šventasis pavasaris“.  

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) ypatingai brangina baleto trupėje dirbančius 11 ukrainiečių, kurie sudaro trupės profesinį branduolį. Prasidėjus karui Ukrainoje Teatras rūpinosi jų artimųjų atvykimu į Klaipėdą, teikė jiems visokeriopą pagalbą; taip pat surengė ne vieną palaikymo Ukrainai renginį, kurių metu kartu su partneriais kvietė aukoti karo niokojamai Ukrainai ir surinko ženklias sumas.  

Šiuo metu Klaipėdos muzikinis teatras yra bene tarptautiškiausias teatras Lietuvoje. Jame dirba apie 240 žmonių, iš jų didesnė dalis – 160 yra kūrybiniai darbuotojai. Net 24 proc. kūrybinių darbuotojų – užsienio valstybių piliečiai, atvykę iš Ukrainos, JAV, Kolumbijos, Pietų Korėjos, Latvijos ir kt. 

Pastaraisiais metais profesionalaus meno vertintojai ne kartą skyrė apdovanojimus KVMT kūrėjams: 6 „Auksiniai scenos kryžiai“; 5 „Padėkos kaukės“ (Klaipėdos miesto teatralų apdovanojimas). 

2020 m. aukščiausiu Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos apdovanojimu, garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ buvo apdovanota ir teatro vadovė Laima Vilimienė.

Pasak tuo metu laikinai kultūros ministro pareigas ėjusio Mindaugo Kvietkausko: „L. Vilimienė įvertinta už energiją ir kūrybingumą vadovaujant Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, kuris nepaisant to, kad yra rekonstruojamas, kuria aukšto lygio europinio lygio pastatymus, tokius kaip Klaipėdos elinge atlikta Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“. 

Tarptautinis Klaipėdos festivalis atvėrė duris į pasaulį 

2021 m. Lietuvą nustebino ambicingas KVMT projektas – I-asis tarptautinis Klaipėdos festivalis. Festivalio programoje - operos, šokio, simfoninės muzikos žanrai, socialinė bei bendruomeninė festivalio lydinčių renginių programa.

Festivalio vizitine kortele tapo  2020 m. Klaipėdos elinge pastatyta R. Wagnerio opera „Skrajojantis olandas” (M. Pitrėnas, D. Abaris, G. Šeduikis, S. Šimkūnaitė, S. Straukaitė). 

Šis spektaklis Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui atvėrė žinomumo duris į pasaulį. Tarptautinėje „OperaVision“ platformoje tris mėnesius vykusią transliaciją peržiūrėjo virtualūs žiūrovai iš 58 šalių Europoje, Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje. 

Pirmosios transliacijos metu vykusio tiesioginio pokalbio tarp žiūrovų ir spektaklio statytojų skambėjo žinutės: „KVMT „Skrajojančio olando“ pastatymu didžiuotųsi net pats R. Wagneris”; „Nežinia, ar tokią įspūdingą scenografiją ir pateikimą būtų sumanęs net pats kompozitorius. Ačiū, kad pasaulio operos gerbėjams pristatote tokius įspūdingus pastatymus“.  

Muzikos kritikas, redaktorius Laurent Bury (Prancūzija) portale concertclassic.com rašė: „Klaipėdos simfoninis orkestras, entuziastingai diriguojamas Modesto Pitrėno, skamba galingai ir nepaprastai raiškiai.

Tai ypač pasakytina apie medinius pučiamuosius, kurių garso sodrumas ir veržlumas primena senąją prancūzų mokyklą", o recenziją užbaigė  neslėpdamas sveiko pavydo Klaipėdai: „Laimingi klaipėdiečiai – jiems siūlomi tokios kokybės vasaros spektakliai!“

Tuo tarpu turkų muzikologė Zeynep Aksoy savo straipnyje išspausdintame žurnale „Milliyet Sanat“ (Turkija. 2021 m. Nr.6) rašo, kad „Richardo Wagnerio operos ir jo gyvenimo aplinkybių sujungimas tikrame elinge – nuostabi idėja. Tai vienas geriausių mano matytų kūrinių“. 

Recenzijas rašė Varšuvos universiteto teatrologijos profesorius A. Moskowinas, tekstus spausdino „Wagner kronick“ (Nyderlandai), ypač daug teigiamų vertinimų pateikė Lietuvos teatro ir muzikos kritikai.

Muzikologė Jūratė Katinaitė „Skrajojantį olandą“ pavadino šalies šimtmečio įvykiu, operos kritikė Beata Baublinskienė - „aukštos meninės temperatūros ir jūrinės aplinkos deriniu“, o baleto kritikė Skaidra Baranskaja po premjeros konstatavo, kad „tokio spektaklio Lietuvoje dar nesame turėję“.

Anot muzikos kritikės Živilės Ramoškaitės, „spektaklio sėkmė iš tiesų neblėsta ir netgi didėja. Jau lankydamasi premjeriniame spektaklyje buvau sužavėta jo originalumo ir meninės jėgos.

Tačiau 2022 m. operos atlikimas buvo dar brandesnis, o jo įtaiga taip pat sustiprėjo. Puikius įspūdžius, žinoma, didino ir paslaptimi, ypač sutemus, alsuojanti Klaipėdos elingo bei čia pat tyvuliuojančių marių su praplaukiančiais laivais atmosfera“.  

Tarptautinėje erdvėje ypatingo dėmesio sulaukė  ir kitas Teatro projektas  - E. Balsio šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ (M. Rimeikis, M. Barkauskas, M. Jacovskis, E. Brazdylytė, L. Kleinas k). 2021 m. spektaklis buvo transliuotas ir šiuo metu yra transliuojamas prancūzų kultūros kanale „Mezzo“, kurio prenumeratoriai net 80-ties pasaulio šalių gyventojai.   

Kasmet vykstantis festivalis pagrindine savo scena pasirinko buvusios P. Lindenau laivų statyklos elingą. Teatro ir festivalio meno vadovės Laimos Vilimienės numatytoje 2023-ųjų festivalio programoje senajame Klaipėdos elinge žiūrovus vėl stebins režisieriaus Daliaus Abario darbas - C. Orff kantatos „Carmina Burana“ videografinio spektaklio premjera.

Čia įvyks pasaulinė istorijų operos „Klaipėda“ (komp. L. Narvilaitė, V. Konstantinovas, K. Lučinskas, D. Bielkauskas), skirtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, premjera. Festivalį pradės koncertas „Karo ir taikos dainos“, kuriame dalyvaus ir žinomi Ukrainos solistai. 

Tarptautinės teatro gastrolės  

Pastaraisiais metais būta daug nacionalinių ir tarptautinių gastrolių. Muzikinio teatro atliekami kūriniai skambėjo Jekabpilyje (Latvija). Vasaros festivalyje buvo atlikta Z. Liepinš opera-meldorama „Paryžiaus katedra”,  o  2022 m. lapkritį įvyko gastrolės Poznanės S. Moniuškos didžiajame teatre (Lenkija).  

E. Balsio šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė” parodymu Poznanės scenoje, prasidėjo tarptautinio bendradarbiavimo projektas „Krypčių dialogai“. Jo pagrindu 2023 m. pavasarį lenkų trupė Klaipėdoje pristatys savo spektaklį „BER“. 

Kuria geriausieji 

Teatro vardo atsiradimui Europos sceninio meno žemėlapyje įtakos turėjo ne tik lietuvių, bet ir garsių užsienio statytojų Klaipėdoje atlikti darbai: W. A. Mozarto operą „Don Žuanas“ pastatė dirigentas J. Wallnigas; choreografo R. Bondaros šokio spektaklis „Faustas“ (beje, dėl karantino ribojimų  įvyko televizinė premjera); iki Rusijos invazijos Ukrainoje, Klaipėdoje pastatyti choreografo Kirillo Simonovo darbai (P. Čaikovskio „Spragtukas“, S. Prokofjevo „Romeo ir Džuljeta“),  Edvardo Clugo  (Slovėnija) vienaveiksmių šokio spektaklių diptikas – G. B. Pergolesi „Stabat mater“/I. Stravinskij „Šventasis pavasaris“.    

Planai – toliau tobulėti ir augti 

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras numato tęsti suplanuotus darbus. Jau šiais 2023 metais laukiama įspūdingų premjerų. Kovo 17, 18 d. įvyks šokio spektaklio  „Sapnai ir Kaktusai“ premjera, kurią teatro scenoje įgyvendina choreografai Alexanderis Ekmanas (Švedija) ir Robertas Bondara (Lenkija). Tai pirmasis pasaulyje garsaus choreografo A. Ekmano darbas su lietuvių trupe ir Baltijos šalyse.

Pasak choreografo asistentės A. M. Lucaciu, statyti šį spektaklį Klaipėdoje pasirinkta neatsitiktinai. Pasaulio meno bendruomenė pastaruoju metu stebi ir vertina ryžtingą Baltijos šalių poziciją karo atžvilgiu.  

Balandžio 29 d. įvyks šokio spektaklio „Klaipėdos kraštas: vakar, šiandien, rytoj“ premjera, skirta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Spektaklyje universalia judesių, šokio, muzikos, vaizdų kalba bus pasakojama apie Klaipėdos krašto unikalumą ir amžių tėkmėje bei istorinių pervartų akivaizdoje kintančią šio krašto gyventojų tapatybę. 

Teatro kolektyvas toliau įgyvendina numatytas strategines kryptis. 2023 m. planuojama užbaigti teatro pastato rekonstrukciją - didžiausią šiuo metu investicinį projektą Lietuvos kultūros sektoriuje. Vasarą organizuoti III tarptautinį Klaipėdos festivalį senajame elinge, toliau siekti pripažinimo Lietuvoje ir už jos ribų. 

„Sveikinu kylantį, augantį, istorinę atmintį gaivinantį, šiandienos menines aukštumas šturmuojantį ir jas pasiekiantį Klaipėdos muzikinį teatrą. Sėkmės! Tikime teatro ateitimi. Sveikinu L. Vilimienę, bet ir gaila dėl Klaipėdos...

Juk kiekviena nauja premjera Klaipėdos muzikinio teatro scenoje rodė kolektyvo nusiteikimą eiti solidaus operos teatro linkme, orientuojantis į aukščiausios „prabos“ veikalus, nepasiduodant populiarumo vilionėms, o tai reikalauja visų teatro grandžių, visos trupės ypatingo susitelkimo ir didelio meistriškumo“,- akcentuoja muzikologė profesorė Daiva Kšanienė.