Klaipėdos miesto ir regiono ekonominė istorija XIII-XVI a.

Tęsinys. Pradžia 2021 06 19

Klaipėdos prekybos būklė XIII-XV a.

Kita vertus, akivaizdu, kad bent jau XV amžiuje Klaipėdoje tikrai vyko jūrų prekyba, kuria vertėsi ne miestiečiai, belieka aptarti šios prekybos subjektus bei mastą.

Šaltiniai liudija, kad jūrų prekyba viduramžių Klaipėdoje vertėsi Ordinas.

Čia būtų galima išskirti du lygmenis - centrinį ir vietinį.

Pirmuoju atveju reikia mėginti analizuoti Klaipėdos uosto kaip Ordino prekybos ir tiekimo punkto vaidmenį, antruoju - įvertinti Klaipėdos komtūrijos ūkinės veiklos galimybes ir pobūdį.

Kaip minėjome, Vokiečių ordinas disponavo galinga nuosava prekybine organizacija, kurios vadovai - didieji ekonomai - turėjo įvairaus rango atstovus visoje Prūsijoje bei užsienio kraštuose.

Visa Ordino prekyba buvo sutelkta didžiuosiuose miestuose, Klaipėda liko nuošalyje.

Nepaisant to, kurį laiką Ordino prekybos atstovas rezidavo ir Klaipėdoje, tačiau jokių tikslesnių duomenų apie jo veiklos laiką ir pobūdį nėra.

Neabejotina, kad Ordinas nuo pirmųjų Klaipėdos pilies egzistavimo metų naudojo savo poreikiams Klaipėdos uostą, tačiau iki Trylikos metų karo čia dominavo beveik išimtinai Ordino militariniai interesai.

Kaip jau žinome, Petras Dusburgietis savo „Prūsijos žemės kronikoje“ užrašė, kad 1323 m. kovą lietuviai užėmė Klaipėdos miestą, paėmė į nelaisvę 70 žmonių, pavertė pelenais patį miestą, daug kogų ir kitų laivų ir visa, kas degė - išskyrus pilį.

Antpuolio metu dalis miestiečių galėjo spėti rasti prieglobstį pilyje, bet ir tokiu atveju tuometinė Klaipėda buvo pernelyg mažas miestas, kad uoste stovėjusius didelius prekybinius laivus būtų galima laikyti klaipėdiečių ūkinės veiklos rezultatu.

Laivyba Klaipėdos uoste suaktyvėdavo Ordino žygių į Žemaitiją ir Lietuvą išvakarėse bei įvairių statybų Klaipėdoje metu.

Pvz., naujo Klaipėdos miesto statybos metu (1408-1409 m.) iš Gotlando salos į Klaipėdą laivais buvo gabenamas kalkakmenis.

Laivai kroviniams gabenti buvo frachtuojami, Ordino laivai tuomet buvo naudojami tarptautinės jūrų prekybos maršrutuose.

Kai 1404 m. Ordino didysis magistras paskelbė griežtą bet kokios prekybos su Anglija draudimą, padėtį Balgoje (įplaukoje į Aistmares) privalėjo kontroliuoti Elbingo miestas, Vysloje - Gdanskas, o Nemune - Karaliaučius (...Kongisberg in der Memele...).

Kadangi po Žalgirio mūšio Ordino didžiųjų ekonomų prekybos organizacija žlugo, pavojingoje periferijoje esančioje Klaipėdoje, manytina, ji niekuomet nebuvo rimtai įsitvirtinusi.

Netgi, pvz., didžiausio Ordino prekybos klestėjimo laikotarpiu, konkrečiai 1402 metais, Karaliaučiaus didžiojo ekonomo sąskaitų knygoje Klaipėda neminima, kai tuo tarpu irgi pavojingame pasienyje su Lietuva buvusioje, tačiau Nemunu atskirtoje nuo jos Ragainės pilyje 1399 m. rezidavo Ordino ekonomas (scheffer).

Savo ruožtu priminsime, kad Ordino ekonomų ir jų patikėtinių prekybinė veikla visgi darė mažesnę žalą miestų prekybai nei vietinių Ordino pareigūnų prekybinės operacijos, nes Ordino prekybininkai savo veikloje naudojo Hanzos pirklių metodus, kai tuo tarpu komtūrai, pilių komtūrai (Hauskomtur), užvaizdai (Pfleger), žvejybos prižiūrėtojai (Fischmeister) ir kiti vietos pareigūnai pelno siekė visų pirma naudodamiesi savo galia.

Žymiai daugiau žinome apie Klaipėdos komtūrijos pareigūnų prekybinę veiklą.

Pažymėtina, kad Ordino valstybėje komtūras buvo labai svarbi figūra, šiam pareigūnui buvo patikėta labai daug funkcijų.

Pagrindinė komtūro pareiga buvo valdyti ir ginti jam pavestą teritoriją.

Jis buvo ne tik savo konvento narių vadas, bet ir pilies komendantas, komtūrijos domenų valdytojas, policinės, teisminės, finansinės bei karinės valdžios komtūrijoje vykdytojas.

Svarbi vieta administracinėje komtūro veikloje teko ūkinei veiklai: jis privalėjo rūpintis dykų žemės plotų apgyvendinimu, piniginių ir natūrinių mokesčių surinkimu, žemės ūkio naudmenų nuoma, piliai priklausiusių įmonių (malūnų, alaus daryklų, kalvių, palivarkų, dvarų it kt.) priežiūra. Klaipėdos komtūrija XIII-XV a. ekonomiškai buvo viena skurdžiausių visoje Ordino valstybėje.

Ilgą laiką ji neturėjo jokių pajamų šaltinių, išskyrus žvejybą. XV a. pradžioje iš 35-ių Prūsijos komtūrijų ir vaitijų vienintelė Klaipėda nedavė jokių pajamų nei pinigais, nei natūra.

Todėl Klaipėdos komtūras kasmet iš didžiojo magistro kasos gaudavo 350 markių Wirtschaftsgeld.

Klaipėdos magistras pristatydavo į Marienburgą ir kitur tik žuvis, 1419 m. Ordino visuotiniame mokesčių registre (allgemeine Ordens - Zinsregister) ties Klaipėdos komtūrijos grafa figūravo tik ginklų inventorius.

Tokios apgailėtinos būklės priežastis buvo ta pati saugumo bei ūkinio užnugario stoka, neleidusi pradėti nuoseklų komtūrijos teritorijos apgyvendinimą ir stabdžiusi Klaipėdos miesto plėtrą.

Palyginti su kitais Ordino valstybės administraciniais teritoriniais vienetais, Klaipėdos komtūrija labai ilgai buvo visiška centrinės valdžios išlaikytinė, nes neturėjo jokių žymesnių pajamų šaltinių, išskyrus žvejybą.

Pirmosios labai menkos komtūrijos pajamos atsirado tik XIV a. 4-ame dešimtmetyje, pagrindiniai mokesčių mokėtojai buvo smuklininkai bei Vitės ir Nidos žvejai.

XV a. viduryje Klaipėdos komtūras dar nesugebėjo pats aprūpinti savo žmonių.

Gdanske rezidavęs už muito mokesčius atsakingas Ordino pareigūnas (Pfundmeister) vidaus vandens keliu per Karaliaučių siuntė į Klaipėdą miltus ir žirnius.

Vadinasi, Klaipėdos komtūrijos pareigūnų materialinės galimybės užsiimti nuosava prekyba iki pat Trylikos metų karo buvo labai ribotos, tačiau galių ja verstis pakako.

Kaip minėta, Ordinas disponavo oficialiomis prekybinėmis privilegijomis, o periferinio lygmens pareigūnai dažnai elgdavosi agresyviau, viskas priklausė nuo vietos realijų: kuo silpnesnė buvo miesto bendruomenė, tuo daugiau galimybių turėjo Ordino pareigūnai.

Bus daugiau.