„Klaipėdos krašto kompozitorių dialogai“ kviečia į garso ekspediciją laiku

Šis projektas įdomus ne tik savo turiniu, bet ir forma. Jis vyksta kaip garsinė ekspedicija. Klausytojai su ausinėmis keliauja per skirtingas miesto erdves ir laikmečius klausydami Klaipėdos krašto profesionalių kompozitorių skirtingais laikmečiais sukurtos muzikos.

Po atviru dangumi skamba vienų žinomiausių Klaipėdoje ar jos krašte kūrusių ar tebekuriančių kompozitorių - Juozo Karoso, Stasio Šimkaus, Eduardo Balsio, Loretos Narvilaitės, Zigmo Virkšo, Mato Drukteinio kūriniai.

Įdomu tai, kad skamba ne tik originali, bet ir dekonstruota istorinė muzika. Ją šiuolaikinėmis muzikos technologijų priemonėmis dekonstruoja ir / ar papildo šiandienos garsovaizdžių kontekstais Klaipėdoje kuriantys muzikai K. Lučinskas ir D. Bielkauskas.

Vyksta istoriškai svarbiose erdvėse

Muzikinė ekspedicija Klaipėdoje vyksta trijose šio krašto ir miesto istorijai bei kultūrai svarbiose erdvėse. Ekspedicijos pradžiai pasirinkta K. Donelaičio aikštė, primenanti išskirtinę mūsų krašto kultūros ir raštijos pradininko asmenybę.

LNDM Laikrodžių muziejaus kiemelis projekte „Klaipėdos krašto kompozitorių dialogai“ tapo laiko tėkmės liudininku.

Čia it atviroje koncertų salėje skamba didžioji ekspedicijos programa.

Pažymėtina, kad muziejus įsikūręs prie pastato Liepų g. 10, kuriame gyveno ir dirbo Klaipėdos kraštui nusipelnę diplomatai - gubernatoriai Jonas Žilius-Jonila, Antanas Merkys ir Viktoras Gailius, LR generalinis konsulas Antanas Kalvaitis, diplomatas ir prozininkas Ignas Šeinius.

Šiame name gyveno ir Prancūzijos prefektas Gabriel Jean Petisné, kurio vardas siejamas ir su Klaipėdos kraštui itin svarbiais Sausio 15-osios įvykiais.

Projektas baigiamas Dangės krantinėje, nuo kurios atsiveria Klaipėdos senamiesčio vaizdai, praeitis ir dabartis susilieja į vientisą miesto gyvenimo istoriją.

Nidoje projektas „Klaipėdos krašto kompozitorių dialogai“ vyksta vieno žymiausių XX a. vokiečių rašytojų, Nobelio literatūros premijos laureato namuose - Thomo Manno memorialiniame muziejuje. Klausytojai kviečiami pasivaikščioti po rašytojo namų prieigas, pajusti istorijos ir gamtos vienovę.

Pasak projektą organizuojančios menininkų grupės „Žuvies akis“ pirmininkės Godos Giedraitytės, šio projekto tikslas - pakviesti šiandieninį klausytoją, ypač jaunąją kartą, iš naujo pažinti ir atrasti Klaipėdos krašto muzikos klasikų ir šiuolaikinę muziką kuriančių kompozitorių kūrybą. Priartinti akademinę muziką prie klausytojo ir pabrėžti dialogo su muzikos istorija ir šiandiena svarbą.

Dedikacija Klaipėdos tiltams

Vienas iš projekto dalyvių, iš Klaipėdos kilęs jaunosios kartos kompozitorius Matas Drukteinis, „Vakarų ekspresui“ sakė, kad labai džiaugiasi ir didžiuojasi, kad jo kūryba skamba projekte šalia tokių grandų, klasikų kaip J. Karosas, S. Šimkus ir kt.

„Projekto pateikimas ekskursijos formatu - labai žavus. Vilniuje mes jau dešimtmetį rengiame festivalį „Muzika erdvėje“ ir dažnai pagalvodavome, kad reikėtų ir kituose miestuose klausytojams pasiūlyti kitokių muzikos potyrių. Šis projektas išpildė šią svajonę.

Projektas „Klaipėdos krašto kompozitorių dialogai“ - tai netradicinis šiuolaikinės muzikos potyris, kuris gali praplėsti uostamiesčio klausytojų suvokimą apie šiuolaikinę muziką, apie koncerto formatus.

Man gražiausias dalykas šiame projekte, kad muzika, menas, kūryba susijungia su miestu, urbanistika, architektūra, su atsiminimais ir ateities vizijomis", - sakė M. Drukteinis.

Projekto rengėjai į programą įtraukė M. Drukteinio praeitais metais Klaipėdos koncertų salės užsakymu festivaliui „Permainų muzika“ sukurtą kūrinį „Klaipėdos tiltai“, kuris skirtas styginių orkestrui ir violončelės solo.

„Klaipėdoje esantys Biržos, Pilies ir pasukamasis tiltai yra unikalūs Lietuvoje. Niekur kitur neturime veikiančių pakeliamų tiltų. Tad jiems ir paskyriau savo kūrinį, kurį sudaro trys dalys.

Muzikine kalba pabandžiau išplėtoti klaipėdietišką vaizdinį apie žmonių ir laivų judėjimą. Kai tiltai pakyla, žemės judėjimas sustoja, tada plaukia laivai. Žemės žmonės suteikia pirmenybę jūrininkams. Tiltai mano kūrinyje yra tarsi simbolinė jungtis tarp jūros ir žemės tradicijų", - pasakojo M. Drukteinis.