Klaipėdoje – skulptoriaus Edmundo Frėjaus kūrybai atminti skirta paroda

Šia paroda pradedamas autoriaus atminimui skirtų meno renginių ciklas, keliausiantis per visą Lietuvą – Klaipėdą, Kauną ir Vilnių. Klaipėdos kraštas renginių ciklo pradžiai pasirinktas neatsitiktinai. Nors studijavo E. Frėjus Telšiuose, o didžiąją gyvenimo dalį praleido Kaune, į Klaipėdą jis grįždavo vedamas meno – būtent čia beveik prieš 30 metų buvo surengta viena pirmųjų autoriaus parodų.

Pirmasis skulptoriaus žingsnis į viešąsias erdves taip pat buvo Klaipėdoje – iki šiol Klaipėdos Teatro aikštę puošia metalo reljefas „Pegasas“.

Paskutinėmis vasaros dienomis atidaroma paroda „Sugrįžtantys paukščiai“ yra tęsinys to, kas buvo pradėta prieš 30 metų – į Klaipėdą sugrįžta E. Frėjaus sukurtos mistinės sparnuotos būtybės. Skraidančių gyvių tema skulptoriui rūpėjo visą gyvenimą.

Tai atsispindi ir parodoje. Čia eksponuojamos dviejų tipų skulptūros – didesnių dydžių moterų ir vyrų sparnuotos keistos tarsi neišbaigtos figūros ir mažosios skulptūros kūriniai – siurrealistiški fantasmagoriniai, dažniausiai paukščius primenantys gyviai. 

„Kai 1993 metais Edmundas pakvietė į pirmąją savo parodą, buvome labai nustebinti. Parodoje buvo neapsakomai įdomūs metaliniai tvariniai. Tai buvo neskraidantys, kažkada egzistavę paukščiai drontai. Stambių ir masyvių kūnų, tačiau menkų ir silpnų sparnų.

Anatomiškai išraiškingi  paukščiai, kurių negalėjime skraidyti jautėsi tragizmas. Jie buvo iškalti, išformuoti iš juodo metalo“, – prisiminimais dalijasi viena iš šių parodų iniciatorių, Kauno modernaus meno fondo steigėja Eglė Andziukevičienė.

Dailės istorikės ir kritikės Rasos Žukienės teigimu, Edmundas Frėjus metalo formose apgyvendino savo menines vizijas, kurdamas unikalius erdvinius pavidalus – sparnuotus žirgus, atletus, angelus, amazones ir deives. Visus šiuos fantastinius personažus jungia lengvumas ir sunkumas, šaltis ir karštis, grožis ir bjaurastis, stambumas ir smulkumas. 

Savo išraiškos pilnatvės E. Frėjus siekė dar ir tapydamas bei kurį laiką filmuodamas, dalyvaudamas medalininkystės sąjūdyje. Parodoje „Sugrįžtantys paukščiai“ bus galimybė pamatyti ir 2009 m. Henriko Gulbino sukurtą filmą „Ad volandum natus. Frejus“, kuriame pats menininkas vaizduojamas kaldinantis sau sparnus ir besirengiantis pakilti. 

Vienu svarbiausių renginių ciklo akcentų taps rugsėjo pabaigoje planuojamo išleisti E. Frėjaus kūrybos atminimui skirto albumo pristatymas. Pasak parodų iniciatorių, apie albumo leidybą buvo pradėta kalbėti iškart po menininko mirties 2009 metais.

Šią idėją materializuoti siekė Kauno modernaus meno fondo įkūrėjas Giedrius Andziukevičius, kurio šiandien gyvųjų tarpe, deja, jau nėra. Jį su skulptoriumi dar nuo sovietmečio laikų siejo draugiški ir šilti santykiai, užsimezgę nuo pirmojo G. Andziukevičiaus ir jo žmonos apsilankymo E. Frėjaus dirbtuvėse Kaune. 

„Šis albumas sujungė daugybę žmonių, pažinojusių Edmundą Frėjų ir iki šiol besižavinčių jo gyvenimu ir kūryba. Žmonės, prisidėję prie šio albumo, rašė tekstus, dalijosi prisiminimais, rinko dokumentus, archyvus“, – teigia Kauno modernaus meno fondo įkūrėjo dukra Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, perėmusi tėvo pradėtą misiją. 

Menotyrinę albumo dalį rašė Rasutė Žukienė, Ignas Kazakevičius, Rūta Marija Purvinaitė. Emocingais prisiminimais albume dalijasi Egidijus Aleksandravičius, Alfredas Bumblauskas, menininkas Romualdas Inčirauskas, skulptoriaus dukros Monika ir Marta bei kiti. 

Parodų ciklą organizuoja Kauno modernaus meno fondas kartu skulptoriaus dukterimis Monika ir Marta Frėjutėmis. 

Edmundo Frėjaus paroda „Sugrįžtantys paukščiai“ veiks iki rugsėjo 26 d.

KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.

Esant karantino ribojimams, lankytojų prašoma laikytis saugumo reikalavimų.