Klaipėdoje - mokslinė konferencija ir etnografinė paroda

Lapkričio 29-ąją nuo 10 val. MLIM (Priešpilio g. 2, Klaipėda) mokslininkai, muziejininkai, bibliotekininkai perskaitys 9 pranešimus.

Tautinis kostiumas

Bus prisimintos Mažosios Lietuvos tautinio identiteto kūrimui ir puoselėjimui nusipelniusios moterys, kūrusios, dėvėjusios bei populiarinusios tautinį kostiumą.

Tai Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus vyriausioji dukra Elzė Jankutė, iš Ragainės apskrities Balandžių kaimo kilusi veikli lietuvininkė Lidija Bajoraitė, kuri nesigėdijo savo lietuviškos kilmės, buvo aktyvi 1923 m. sukilėlių pagalbininkė, bei garsios Banaičių giminės palikuonė Eva Banaitytė-Koch.

Tautinio kostiumo išsaugojimui ypač nusipelnė vokiečių kilmės Šilokarčemos dvaro savininkas dr. Hugo Šojus, surinkęs unikalią aprangos kolekciją.

Jis domėjosi lietuvininkų kalba, kultūra, papročiais, rinko tautosaką, buvo pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjas.

Visiems besidomintiems kostiumo atkūrimu reikšmingas informacijos lobynas atsiskleis pranešime apie Klaipėdos miesto ir krašto gyventojų aprangą bei puošnias detales memelenderių archyve. Taip pat bus pristatoma etninė tradicija Kuršių nerijoje, kuršininkų kalbos ir kultūrų sąveikos atspindžiai Klaipėdos krašto kalbiniame pavelde, apžvelgti etnografinės tekstilės rinkiniai ne tik iš Lietuvos muziejų, bet ir iš Viduržemio jūros civilizacijų muziejaus Marselyje (MuCEM, Prancūzija).

Konferencijos programą Pilies muziejuje prasmingai užbaigs Liubovė Svarnyk su ilgamečių tyrimų rezultatais apie ukrainiečių moterų marškinių siuvinėjimo tradiciją. Viešnios pranešimas bus perskaitytas iš Lvivo Klimentijaus Šeptickio architektūros ir buities muziejaus bei transliuojamas platformoje. Iš ukrainiečių kalbos vers Julija Baranova.

Šišioniškiai

Lapkričio 30-oji muziejuje skiriama pažinti vietinių gyventojų - šišioniškių kasdienę ir išeiginę aprangą. Pradžia - 10 val. Bus perskaityti 8 pranešimai, atsakyta į klausimą, ką vadiname pelkininkais, prisimintos Vabalų kaimo senbuvių Gerulių bei Sherkus'ų šeimų istorijos.

Gausiai iliustruotuose pristatymuose pranešėjai aptars ypatingą pelkininkų pomėgį ir sugebėjimą puoštis. Jautrias stygas užgaus Rusnės žvejo etnografinės sodybos-muziejaus buvusios šeimininkės Martos Druskus gyvenimo istorija, kurios šeimoje vyravo vokiečių kalba, tačiau ji niekada nesigėdijo lietuvininkiškos tarmės.

Konferencijos dalyviai turės galimybę palyginti ir suprasti, kuo skiriasi Klaipėdos krašto tradiciniai išeiginiai drabužiai nuo kultūrinėse draugijose dalyvavusių lietuvininkių aprangos. O ketinantiems pasisiūti, išsiausti bei išsisiuvinėti Mažosios Lietuvos tautinį kostiumą verta išgirsti apie moterų kedelių (sijonų) spalvas, ypatingu būdu išgaunamus jų atspalvius, delmonų siuvinėjimo kryželiu variacijas.

Patirtinėje sesijoje muziejaus restauratorė atskleis tik jai žinomas paslaptis, kaip atpažinti gyvūno odą, iš kurios pasiūti ilgaauliai žvejo batai. Taip pat bus gyvai pristatoma audimo muziejiniu nytiniu skieteliu technologija išausti dainų ir giesmių tekstus, laiškus mylimiesiems. Juostelėse išaustas dainas kvies kartu padainuoti Klaipėdos etnokultūros centro ansamblis „Alka“ (vad. E. Šalkauskienė, J. Kavaliauskas).

Konferenciją papildančioje parodoje „Prikelta atmintis: šimtmečio eksponatai“ pirmą kartą lankytojai išvys beveik pusšimtį delmonų vienoje vietoje, lietuvininkių megztas pirštines su įrašais ir kt. retus eksponatus iš įvairių Lietuvos muziejų.

Dalyvauti nemokamoje konferencijoje gali visi pageidaujantys, o bendrojo ir neformaliojo ugdymo istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, dailės, technologijų, muzikos mokytojai kviečiami registruotis www.semiplius.lt