Išskirtinis Mažosios Lietuvos konfesinis paveldas

Rašytoja Ieva Simonaitytė (1897–1978) – gimtosios Mažosios Lietuvos metraštininkė save išdidžiai vadino klaipėdiške, pabrėžė pamario ir pajūrio krašto savitumą – net tvirtino apie kitų kraštų žmones negalinti rašyti, nes jų nesuprantanti.

Penkerių metukų būdama Ieva tapo raiša – nepavyko išgydyti kaulų tuberkuliozės. Su motina keliavo uždarbiaudama, nuo dešimties metų prižiūrėjo svetimus vaikus, mokyklos nelankė, pradėjo skaityti savarankiškai, vartydama Bbliją.

Šventraštis ir psalmės užėmė svarbią vietą protestantiškoje lietuvininkų kultūroje: čia vaikai dažniausiai buvo lavinami ir net migdomi ne liaudies dainomis, o savamokslių eiliuotojų išverstomis giesmelėmis, tarp lietuvininkų buvo paplitusi bendruomeninė Biblijos skaitymo tradicija. (Šaltiniai.info)

Naujausią poringių ciklo laidą pradėjome fragmentu iš Ievos Simonaitytės autobiografinės trilogijos pirmosios knygos „O buvo taip...“, kaip Ėvikė prisimena pirmąjį apsilankymą naujoje Vanagų bažnyčioje. Lietuvininkų (šišioniškių) tarme skaito pamariškė Virgina Asnauskienė.

Toliau laidoje – išsamus dr. Silvos Pocytės pasakojimas apie protestantiškosios kultūrinės tradicijos Mažojoje Lietuvoje – Klaipėdos kašte pradžią ir paveldą šiandien. Laidoje taip pat skamba tradicinė evangelikų liuteronų giesmė „Taigi imk mano ranką“ ir dainos iš Martyno Liudviko Rėzos tautosakinio rinkinio „Per kalnelį, per aukštąjį“ fragmentas. Dėkojame Drevernos „Žvejytėms“, vadovaujamoms Virginos Asnauskienės.

Radijo poringių „Aš nusieičiau į Klaipėdužę...“ projektą įgyvendina VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ (vadovas Sigutis Jačėnas), iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.