Iš antrinių žaliavų kurs dingusią aukštąją Klaipėdą

„Norime suteikti galimybę jaunajai kartai, ir ne tik, pažinti Klaipėdą tokią, kokia jau nematoma šiandieninio žmogaus akimis“, - teigia vienas iš idėjos sumanytojų, istorijos mokytojas Ignas Kasparas.

Projektas, kurį sugalvojo paveldo išsaugojimo iniciatoriai, vadinsis „Dingusi aukštoji Klaipėda“.

Pasak E. Šuldiakovo, toks pavadinimas sugalvotas ne veltui, mat siekiama sukurti anksčiau Klaipėdoje buvusių istorinių aukštųjų objektų maketus. Įdomu tai, kad jie bus kuriami iš antrinių žaliavų „steampunk“ stiliumi, juos bus galima transportuoti ypatingais dviračiais, kuriuos taip pat su jaunimu kuria E. Šuldiakovas.

Ir žmogui, ir daiktui reikia suteikti antrą šansą, įsitikinęs E. Šuldiakovas. Į jo rankas patekę seni dviračiai, šviestuvai ar kiti, regis, savo amžių jau nugyvenę daiktai virsta įspūdingais kūriniais. Prikelti senus daiktus naujam gyvenimui Eugenijus dirbtuvėse moko ir jaunąją kartą.

„Norime bent šiek tiek sujudinti jaunimą, paskatinti domėjimąsi istorija, sukelti pilietiškumo bangą. Galbūt daugelis jų net nežino, kaip Klaipėda atrodė prieškariu, kokie didingi ir išskirtiniai pastatai čia stovėjo“, - apie naująjį projektą kalbėjo E. Šuldiakovas.

I. Kasparas antrino, kad dabar dažnai Klaipėda identifikuojama kaip miestas, neturintis istorinę vertę turinčių bokštų. Atvykėliams iš toli į akis krenta tik šiais laikais pastatyti keli aukšti objektai. Todėl norima visuomenei priminti, kad prieškariu Klaipėdoje buvo daugiau aukštų statinių, kurie buvo neatsiejama miesto charakterio dalis ir atspindėjo turtingą multikonfesinį gyvenimą.

„Šiame projekte sukursime keturių svarbių neišlikusių istorinių objektų maketus: Šv. Jono bažnyčios, Atgimimo aikštėje stovėjusios Klaipėdos senosios gaisrinės, Anglikonų bažnyčios bei Baltojo švyturio“, - pasakojo I. Kasparas.

Projektui pinigų skyrė Klaipėdos miesto savivaldybė, taip pat tikimasi pritraukti Europos solidarumo korpuso lėšas.

„Esame sugalvoję, kad maketai bus interaktyvūs. Jie turės savo maitinimą iš specialiai prikonstruotų vėjo jėgainių. Tad įkrovus akumuliatorius bus galimybė maketus apšviesti, galės sklisti garsas, pavyzdžiui, aktorių įskaityti tekstai apie šiuos objektus“, - sumanymo detales atskleidė E. Šuldiakovas.

I. Kasparas istorijos mokytoju dirba M. Mažvydo progimnazijoje ir Pauliaus Lindenau mokymo centre, todėl į šį projektą žada įtraukti ir moksleivius, kad jie patys iš įvairių atliekų galėtų kurti istorinių objektų maketus.

„Tai ne tik galimybė kurti, bet taip sykiu prisiliesti ir prie miesto istorijos. Tai tarsi istorijos ir žaliojo kurso sintezė. Pirmoji edukacija šia tema su moksleiviais vyks jau per artėjančią Jūros šventę - skvere prie “Meridiano„, tad kviečiame jaunimą aktyviai įsitraukti. Norime užprogramuoti misiją ateities kartoms, kad visi tie objektai, kurių maketus dabar kursime, ateityje galėtų atgyti Klaipėdos mieste fiziškai“, - kalbėjo istorijos mokytojas.

Tai ne tik galimybė kurti, bet taip sykiu prisiliesti ir prie miesto istorijos. Tai tarsi istorijos ir žaliojo kurso sintezė.

Pasak jo, su moksleiviais jis jau lankėsi istorinių objektų vietose ir ne tik kalbėjo apie juos, bet pasirinko ir šiek tiek įvairių žaliavų, kurios galėtų tikti maketams kurti.

„Vaikai rinko kamštukus, akmenukus. Tarsi norėjome pasemti istoriją būtent iš tos vietos, kur tie objektai kadaise stovėjo“, - minėjo mokytojas.

Planuojama, kad maketai bus sukurti jau šį rudenį. Kadangi tai bus tarsi paroda ant ratų, jie bus lengvai transportuojami, tad galės aplankyti įvairias mokyklas ir kitas suinteresuotas įstaigas.

Be kita ko, feisbuke bus sukurtas puslapis, kuriame bus galima stebėti visą kūrybinį procesą.