Ankstesnę švyturių istoriją rasite čia
Ant šio atvirlaiškio pieštuku įrašyta 1915 m. liepos 30 d. data (30.7.15). Pirmasis pasaulinis karas, ir būtent 1915 m. carinės Rusijos kariai užėmė Mėmelį.
Veržimasis link Klaipėdos prasidėjo 1915 m. kovo 17 dienos rytą. Siaučiant pūgai 8000 Rusijos karių grupė peržengė sieną ties Nemirseta. Žygiuodami į Klaipėdą Rusijos kariai degino pakeliui esančias sodybas ir kaimus.
Tai buvo sunkus metas. Po miesto užėmimo 1915 m. kovo 18 d. rusai pradėjo siautėti, plėšikauti.
Išgrobstytos maisto ir kitokių prekių parduotuvės, susprogdinti svarbūs objektai bei įrenginiai: garvežiams skirtas vandens bokštas traukinių stotyje, laivų navigacijai naudojamos vedlinės bokštas Melnragėje.
Iš gamyklų paimti ir į Rusiją išvežti visi įrenginiai. Nuostoliai buvo įvertinti beveik 2 mln. markių.
Tačiau įsibrovėliai ilgai Mėmelyje neužsibuvo: jau tų pačių metų kovo 21 dieną Vokietija į šį regioną pradėjo siųsti papildomus, jau ne tik landvero ir landšturmo, bet ir reguliariosios kariuomenės dalinius. Miestas greitai buvo išlaisvintas.
Matyt, siekdama pademonstruoti lojalumą su kariaujančia tauta ir padrąsinti, Vokietijos imperijos valdžia leido propagandinius atvirukus. Nemažai jų yra su Mėmelio gatvėse besimėtančiais rusų karių lavonais. Tačiau šis atvirlaiškis – kitoks, ypatingas.
„Einigkeit macht Stark“ (liet. „Vienybėje – stiprybė“). Taip parašyta ant šio atviruko. Ir 1914 m. bei 1915 m. datos. Virš Raudonojo švyturio – stilizuotų ąžuolo lapų girlianda apjuosti du valstybės lyderiai: paskutinysis Vokietijos imperatorius, kaizeris Wilhelmas II (1859-1941) ir jo senelis, Vokietijos imperiją 1871 m. suvienijęs Wilhelmas I (1797-1888). Šį imperatorių vokiečiai praminė Wilhelmas Didžiuoju, ir jo skulptūra stovėjo dab. Liepų g. pradžioje.
Taigi, atvirukų leidėjai švyturį pasirinko, kaip motyvą propagandinei misijai skleisti.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
