Herkaus Manto įkvėpta „Legenda“ atskleis jausmų ir judesio grožį

Choreografas G. Žmavcas įkvėpimo šiam spektakliui sėmėsi iš išlikusių legendų ir istorinių liudijimų apie Herkų Mantą - prūsų genties karžygį ir vieną žymiausių Didžiojo prūsų sukilimo prieš Kryžiuočių ordiną XIII a. vadų.

Iššūkis šokėjams

"Turiu pripažinti, jog nebuvau girdėjęs apie Herkų Mantą, tačiau, pradėjęs gilintis į šio karžygio istoriją, supratau: joje glūdi universali tema apie laisvę ir apie tai, kiek esame pasiruošę dėl jos paaukoti.

Gyvename neramiais laikais ir, manau, daugelis iš mūsų pradedame suvokti, kad laisvė nėra savaime suprantamas dalykas. Galimybė gyventi laisvai ir kurti yra didelė dovana, kuria ne visi pasaulyje gali mėgautis. Šis suvokimas tapo pagrindine spektaklio įkvėpimo jėga", - sakė G. Žmavcas.

Nors pats choreografas yra pripažintas šiuolaikinio šokio kūrėjas, tačiau spektakliui „Legenda“ pirmą kartą pasirinko klasikinio baleto estetiką.

„Kompozitoriaus Antano Jasenkos muzika tiesiog “prašosi" tam tikros formos, ir man labai džiugu, kad pasirinkome būtent šią kryptį.

Publika mėgsta klasikines formas. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuare gausu šiuolaikinio šokio spektaklių, o „Legenda“ - puiki proga į repertuarą įnešti naujų spalvų - pristatyti neoklasikinį šokio spektaklį su sudėtingomis šokio technikomis.

Tai iššūkis šokėjams", - komentavo teatro baleto trupės meno vadovas.

Choreografas pažymi, kad „Legenda“ nėra biografinis pasakojimas.

"Tai naratyvinis baletas, neturintis pagrindinių veikėjų. Šiuo spektakliu mes, kūrėjai, norėjome atsiriboti nuo sunkumo, nuo tamsos. Tai istorija apie gyvenimą ir šviesą, jausmų ir judesio grožį.

Tai istorija apie gyvenimą ir šviesą, jausmų ir judesio grožį.

Noriu, kad žmonės patirtų šokio grožį pačia pirmine ir paprasčiausia forma, kad jie džiaugtųsi išskirtiniu šokiu, gyva muzika ir nuostabiais vaizdais.

Esu tikras, jog publika po spektaklio pajus energijos antplūdį ir pakylėjimą, bus įkvėpta bei kupina vilties", - žadėjo choreografas.

Kinematografinė muzika

„Šio baleto vizija - leisti žiūrovui būti savo fantazijoje skambant muzikai“, - antrino kompozitorius Antanas Jasenka, sukūręs „Legendai“ kinematografinę orkestrinę muziką, kurią gyvai atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, diriguojamas baleto pastatymo muzikos vadovo ir teatro vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio bei dirigentės Adrijos Čepaitės.

„Legendos“ muzika - vizuali. Tai žanras, sužadinantis stiprią emocinę reakciją ir sukuriantis ypatingą atmosferą, susijusią su vizualiu pasakojimu.

Ši muzika nėra įprasta baletui, kuriame dažniausiai skamba muzikinės temos, garsai, pabrėžiantys personažus, veiksmo intensyvumą. Mano sukurta muzika tarsi lydi veiksmą scenoje.

Ji dramaturgiškai dėlioja choreografijos abstrakcijas, pabrėžia grakščią šokėjų plastiką, vidines emocijas, pasakoja „Legendos“ naratyvą, bet neprimeta istorinio siužeto ar geografijos", - sakė apie savo kūrinį A. Jasenka.

Pasak kompozitoriaus, parašyti muziką šiam baletui jį įkvėpė legendinis karžygys, kovotojas už laisvę, gyvenęs Notangijoje - Herkus Mantas.

"Man ši legendinė asmenybė sukelia daug minčių: karys, kunigaikštis, 13-aME amžiuje gynęs savo tautą nuo vokiečių. Žinome, kad Henricus Montemim (lot. k.) sprendė tokias pačias problemas kaip ir šiandieninė Lietuva: tiek 1991 metais, praėjusiame amžiuje, tiek ir dabar.

Šiandieninio karo kaimyninėje Ukrainoje akivaizdoje, kai Rusija siekia sunaikinti ukrainiečių identitetą ir valstybingumą, aktualus ir artimas tampa Herkaus Manto noras išsaugoti savo kraštą, žmones. Tik šįkart pavojus kyla ne iš Vakarų, bet iš Rytų.

Balete „Legenda“ Herkus Mantas nėra vaizduojamas kaip pagrindinis herojus. Pasakojama, kaip jaučiasi legendinė asmenybė svarbių įvykių akivaizdoje. Tai - vizija, kas galėjo būti, jeigu…" - kalbėjo A. Jasenka.

Scenografiją kūrė 3D spausdintuvu

Klausimus apie Herkaus Manto legendą sau kėlė ir teatro, kino dailininkė, scenografė Sigita Šimkūnaitė, kuri sukūrė baleto „Legenda“ scenovaizdį.

Kodėl amžina ugnis yra ar buvo gesinama karo ugnimi, prisidengiant šventu krikštu?

"Kokia mūsų praeitis, ką esame pamiršę? Kas nutinka su žmogaus ir tautos atmintimi, kai susiduria du tikėjimai, kaip tai mus keičia? Kaip agresyvi civilizacija ar religija gali ištrinti atmintį?

Kodėl amžina ugnis yra ar buvo gesinama karo ugnimi, prisidengiant šventu krikštu?

Koks vienišas ir pasimetęs gali būti žmogus, kai praranda gyvybės tikėjimą.

Kova dėl žemės, tautos išlikimas, tautos atmintis ir žmogus man buvo pagrindinės temos, apie kurias mąsčiau kurdama baleto „Legenda“ scenografiją", - sakė S. Šimkūnaitė.

Pagrindiniu spektaklio simboliu menininkė pasirinko medį. Pasak jos, tai universalus ir labai aiškus simbolis, išreiškiantis dabarties ryšį su praeitimi, mirties ir gyvenimo nepertraukiamo ciklo grandis, gyvybės pradžią ir ateitį.

„O jei kosminė ašis dingsta, kas atsitinka pasauliui? Ar jis vėl grįžta į pirmapradį chaosą?“ - klausia dailininkė.

O jei kosminė ašis dingsta, kas atsitinka pasauliui? Ar jis vėl grįžta į pirmapradį chaosą?

Spektakliui „Legenda“ 7 metrų skersmens medis buvo atspausdintas 3D spausdintuvu.

Spektaklio scenografijoje taip pat naudojami videomeno kūrėjo Martyno Norvaišo filmuoti vaizdai, šviesų paveikslą kuria dailininkas Andrius Stasiulis.

"Spektaklio vizualinė estetika sukurta taip, kad būtų galima apmąstyti scenoje matomą milžiniško medžio šešėlį ir atskleisti bei išryškinti baleto artistus, apsirengusius nuostabiais Sandros Straukaitės kostiumais.

Norime sukurti galingą vaizdą, leidžiantį žiūrovams pasinerti į kitokį pasaulį„, - apibendrino “Legendos" scenovaizdį choreografas G. Žmavcas.