Grupė „Vo tep“: išskirtinė ištikimybė žemaičių tarmei

Galima sakyti, kad folkšoko, vėliau – postfolkloro grupę jis į Karteną perkėlė iš S. Įpilties, kur buvo suburtas tokio pat pobūdžio kolektyvas „Kėtep“. „Atsitiko taip, kad Kultūros centre susiformavo jaunimo folkloro kolektyvas „Kitep“, tad teko keisti pavadinimą, – prisiminė R. Varkojus.

– Kažkaip mums – be manęs, kolektyve dar dainuoja Dalia Bertašienė ir Janina Vaičekauskienė – lipo toks tvirtas aiškus žemaitiškas pasakymas „vo tep“ – padainavai ir užtvirtinai, tarsi savo nuomonę.“

Folkšoką arba vėliau atsiradusį išsireiškimą postfolkloras turėtume suvokti kaip modernųjį folklorą – šiuolaikinėmis priemonėmis perteiktą liaudies dainą, kurią aranžavus – nekeičiant kūrinio jo originalią faktūrą pritaikius instrumentų galimybėms, parinkus ritmą – klausytojui liaudies kūryba suskamba patraukliau, linksmiau, suprantamiau.

Tačiau grupė „Vo tep“, gerokai perlipusi per postfolkloro rėmus, šios tapatybės neteko, ir tam buvo priežasčių. „Pamatėme, kad trūkstame liaudies dainų, kurias būtų galima aranžuoti. Ne kiekviena daina tam tinka – yra gausybė liaudies kūrybos, kuri nepasiduoda būti pritaikyta instrumentui.

Teko į repertuarą įtraukti ir poetų žodžiais sukurtų dainų, vadinasi, nebeatitikome pagrindinio postfolklorui taikomo reikalavimo – dainuoti tik aranžuotas liaudies dainas“, – situaciją apibendrino R. Varkojus, kurio kūrybos kraitėje – per 50 aranžuotų ir pagal eiles sukurtų kūrinių.

Kasmet meno vadovas sukuria po 2–3 dainas. Kurti originalius kūrinius R. Varkojus pradėjo nuo kretingiškės poetės žemaičių tarme ne vieną eilėraštį parašiusios Juzefos Jucienės. Tai buvo „Senmergės končės“. Pavykus, pagal šios krašto poetės žodžius sukūrė ir daugiau dainų, kurios skamba „Vo tep“ repertuare.

„Mūsų išskirtinumas – kad dainuojame tik žemaičių tarme, tad esame priversti ieškoti tų poetų, kurie ir kuria ja“, – P. Varkojus sakė, kad jiems pavyko susidraugauti su puikia poete Irena Stražinskaite-Glinskiene.

Kuri mielai „Vo tep“ kviečia į savo poezijos knygų žemaičių tarme pristatymus, teko kurti ir pagal amžinatilsį Birutės Lengvenienės poeziją, o daina pagal mūsų krašto poeto Juozo Maksvyčio žodžius jau tituluojama kaip Žemaitijos himnu.

Ar sunku dainuoti žemaitiškai?

R. Varkojus nusijuokė: „Dainuoti, pasirodo, lengviau, negu kalbėti. Jubiliejinį vakarą irgi nutarėme vesti žemaičių tarme – buvo vargo, kol radome tinkamų žodžių, o ir įtampos netrūko. Ir tai – natūralu: kasdienėje kalboje žemaičių tarme daug kas kalba vis rečiau.“

Grupė „Vo tep“ – nuolatinė įvairių renginių dalyvė, kurios kelionių geografija nusitęsė iki Kačerginės, Vilniaus, su koncertais išvažinėta po visą Žemaitiją. Ypač graži bičiulystė „Vo tep“ sieja su Skuodo, Plungės rajono kultūros darbuotojais, kolektyvų vadovais, kuriems svarbu žemaičių tarmės puoselėjimas, jos įprasminimas. Praėjusiais metais „Vo tep“ turėjo beveik dvi dešimtis koncertinių išvykų.

„Koncertuoti vykstame už savo lėšas, nieko iš niekieno neprašome. Koncertai suteikia malonumo, ypač, kai matome žmonių reakciją.

Mūsų pasirodymą išklausę žmonės dažniausiai būna laimingi, vadinasi, mūsų jiems reikia“, – R. Varkojus akcentavo, kad grupės gyvavimo 10-mečio proga jie taip pat iš savo lėšų išleido kompaktinę plokštelę, o kad galėtų padidinti jos tiražą, ieško rėmėjų. „Kompaktinė plokštelė buvo mūsų svajonė“,– atskleidė R. Varkojus.

Paklaustas, ar grupės nariams tenka susibarti, sakė, kad ne, tačiau kūrybinių ginčų išvengti nepavyksta, bet jie ir kyla dėl vieno tikslo – eiti tobulumo link.

„Kai prisimenu pradžią, suprantu, kad mums dar daug ko trūko. O dabar esame gerokai patobulėję, susidainavę, vienas kitą suprantame iš pusės žodžio“, – kalbėjo grupės vadovas, neabejodamas, kad sėkmei reikia kelių dalykų: gero balso, aiškios dikcijos ir – nuoširdumo, o tą „Vo tep“ dainininkai turi tikrai.

Minėdama savo 10-metį grupė „Vo tep“ į Karteną susikvietė savo geriausius bičiulius ir draugus – Kretingos rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo šiuolaikinio šokio grupę „Modans“ (vad. Vilma Miltakienė), Vydmantų skyriaus moterų vokalinį ansamblį (vad. Jolanta Japertienė), šiuolaikinių šokių moterų grupę „MiViJa“, Mosėdžio moterų vokalinį ansamblį „Volungėlės“ (vad. Vita Pajarskienė), kad vieni kitiems padovanotų įsimintiną šventę.