Dailininkas Andrius Tarasevičius: „Įkvėpimas gali ateiti savaime, iš paprasčiausių dalykų“

Vienas tokių kūrėjų - jaunosios kartos tapytojas Andrius Tarasevičius, kuris jau nepirmąkart drąsiai pristato pasauliui savo nekasdienius siurrealistinio-psichodelinio stiliaus paveikslus.

Parodos „Virsmai“ atidaryme dailininkas tvirtino, kad savo šedevrams sukurti jis nenaudoja jokio teptuko, o išskirtiniams žiūrovų įspūdžiams pasitelkia žaismingą iliuminaciją.

Savo darbuose nenaudojate teptuko. Kokie įrankiai jį pakeičia?

Dažniausiai jo vietoje naudoju paprastą piltuvėlį. Jame susimaišau įvairiausius pigmentus, lakus, lipalus, aišku, pridedu ir šiek tiek vandens tirštumui sureguliuoti. Paskui gautus dažus tiesiog horizontaliai pilu ant paveikslo įvairiai juos sluoksniuodamas.

Jūsų kūryba įvardijama kaip siurrealistinė-psichodelinė. Kaip toks stilius gali būti dar apibūdintas?

Mano kūryboje apšvietimo ir spalvų paletę, kurią aš pasirinkau, galima vadinti psichodeline, nes šis LED šviesos diodų apšvietimas leidžia sukurti tam tikrą neįprastą spalvų virsmą.

Kartais net pagaunu save, kad pakliuvau į tokį raudonos, mėlynos ir žalios spalvų žaismą.

Šios pagrindinės spalvos koreliuoja tarpusavyje ir sukuria tokį vadinamą „psichodelinį“ efektą.

Tačiau toks būdas turi ir trūkumų, pavyzdžiui, nelabai gali panaudoti pastelinių spalvų, norėdamas išgauti šį efektą.

Kokie elementai padeda atpažinti tokio stiliaus kūrybą?

Daugiausiai tai galima pastebėti iš kolorito, kai gausiai naudojamos raudona, žalia ir mėlyna spalvos, galbūt ir siužetai turi šiek tiek įtakos. Kartu jie padeda sukurti tokių paveikslų išskirtinumą.

Įsivaizduoju, kad kūryba - tai ypatingo susikaupimo ir darbo reikalaujantis procesas. Iš kur semiatės tam įkvėpimo, jei išvis tuo tikite?

Žinoma, kad tikiu, o įkvėpimas savaime gali ateiti iš paprasčiausių dalykų. Tiesiog pamatei, tarkim, įdomią medžio šaką, ir tai elementariai gali tave įkvėpti sukurti ištisą paveikslų seriją.

Dar buvau kažkada matęs degančios filmo juostos vaizdą, tai ji tiesiog sudega, o projektoriaus vaizdas rodo, kaip deganti juosta burbuliuoja, atsiranda įvairiausios gijos. Vien jau tokie paprasti, gyvenimiški dalykai gali mane įkvėpti.

O būna ir tokių paveikslų, kurie atsiranda iš sumanymo?

Taip, atsiranda ir kiti paveikslai, kuriems susigalvoju tam tikrą siužetą, tada jau tikrai žinau, ką reikės daryti.

Tačiau aš jau pastebėjau, kad daug smagiau visiškai nežinoti, ką ir kur link darai. Vietoj „smegenų šturmo“ įgauni mažiau įtemptą meditacinę būseną.

Sakote, kad turite artimųjų, kurie padeda jums kūryboje?

Turiu draugę, kuri prijaučia menui ir kartais įkvepia mane.

Iš tikrųjų visa mūsų šeima iš tėvo pusės: tėvas, senelis, močiutė - visi yra tapytojai, tai ir man galbūt nuo jų persidavė šiek tiek to meninio džiaugsmo.

Ar planuojate surengti daugiau savo parodų?

Be abejo. Dabar vykstančiai parodai nespėjau užbaigti vieno didelio projekto, tačiau garantuotai jis turėtų pasirodyti kitoje parodoje, tad tikrai planuoju ir toliau judėti šia kryptimi.