Baleto „Legenda“ kompozitorius Antanas Jasenka: simfoninis orkestras man – nuostabiausias instrumentas

Antanas Jasenka tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje žinomas kompozitorius, tapytojas, poetinių tekstų savo muzikai kūrėjas, režisierius, Kauno technologijos universiteto bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas. 

Tai vienas darbščiausių ir produktyviausių nūdienos menininkų, išreiškiančių save per įvairias meno formas.

Kompozitorius yra septynių simfonijų, trijų operų, trijų baletų, kamerinės, vokalinės, elektroninės muzikos autorius, sukūręs muziką daugiau nei šimtui dramos ir lėlių spektaklių, Europos kultūros sostinės KAUNAS 2022 atidarymo muzikos autorius, trijų „Auksinių scenos kryžių“ laureatas, 2015 metais pripažintas Lenkijos metų kompozitoriumi už muziką lėlių teatro spektakliui. 

Bendradarbiavo su choreografais: Vangeliiu Legaki (Graikija), Sebastían Cortès (Vengrija), Anne Ekkens ir Pia Holden (Norvegija), Živile Baikštyte, Birute Letukaite, Agnija Šeiko, režisieriais: Eimuntu Nekrošiumi, Oskaru Koršunovu ir kt. Kompozitoriaus muzika skamba Amerikoje ir Europoje.

Nuo ko prasidėjo muzikos baletui „Legenda“ kūrimas?

Muzikos kūrimas prasideda nuo idėjos. Po to seka scenarijaus skaitymas, pokalbis su choreografu, bendravimas su vizualių menų (kostiumai, scenografija, video) kūrėjais... 

Parašyti muziką šiam baletui mane įkvėpė legendinis karžygis, kovotojas už laisvę, gyvenęs Notangijoje – Herkus Mantas. Baleto scenarijų kuria muzikinė dramaturgija. 

Choreografui G. Žmavcui kūrybiniu atspirties tašku tampa mano sukurta muzika. 

Daug diskutavome su Gajumi, domėjausi šio choreografo anksčiau sukurtais kūriniais, šokio maniera, stiliumi, išsigryninome kokia muzika reikalinga išsikeltai temai atskleisti.

„Legendos“ muzika – vizuali. Tai žanras, sužadinantis stiprią emocinę reakciją ir sukuriantis ypatingą atmosferą, susijusią su vizualiu pasakojimu. 

Šioje muzikoje dalyvauja tik simfoninis orkestras. Intensyvi dinamika bei stiprūs molekuliniai teminiai motyvai nukelia klausytoją į pasakojimą arba emocinę kelionę. 

Ši muzika nėra įprasta baletui, kuriame dažniausiai skamba muzikinės temos, garsai, pabrėžiantys personažus, veiksmo intensyvumą. 

Mano sukurta muzika tarsi lydi veiksmą scenoje. Ji dramaturgiškai dėliojanti choreografijos abstrakcijas, pabrėžianti grakščią šokėjų plastiką, vidines emocijas, pasakojanti „Legendos“ naratyvą, bet neprimetanti istorinio siužeto ar geografijos. 

Turiu omeny baltiškosios dermės ar baltiškųjų ritmų. Naudoju minimalizmą, ostinato, konsonansą, disonansą. Temų fragmentai tokioje muzikoje suteikia begalybės ir poezijos jausmą. 

Belieka šią muziką išraiškingai pateikti. Žinomiausi vizualios muzikos kompozitoriai: Hans Zimmer, John Williams, Ennio Morricone, Max Richter, Arvo Pärt, Algirdas Martinaitis, Mindaugas Urbaitis, Vidmantas Bartulis, kurių kūriniai tapo neatskiriami nuo juos lydinčių filmų. 

Pastaraisiais metais vizuali muzika išplito ir už kino ribų – ją galima išgirsti reklaminių filmukų muzikoje, vaizdo žaidimų garso takeliuose ir netgi savarankiškuose albumuose, todėl šis žanras populiarėja ir kaip klausymo, ir kaip galinga multimedijos priemonė.

Šiuo metu vyksta intensyvus kūrybinis procesas. Choreografui pateikiau keletą muzikos versijų, ją išsigryninome, radome bendrą formulę ir dirbame. 

Stebiu baleto trupės repeticijas, vyksta dailinimai ar trūkstamų detalių kūrimas, kaip pvz. akcento finalui. 

Atrodo, viskas jau yra, trūksta tik detalių, kurias šiuo metu ir tvarkome. Sakoma „velnias slypi detalėse“ (juokiasi). O jos labai svarbios!

Minėjote, kad kurti muziką jus įkvėpė Herkus Mantas...

Man ši legendinė asmenybė sukelia daug minčių: karys, kunigaikštis, 13-ame amžiuje gynęs savo tautą nuo vokiečių. 

Žinome, kad Henricus Montemim (lotyniškų k.) sprendė tokias pačias problemas kaip ir šiandieninė Lietuva: tiek 1991 metais, praėjusiame amžiuje, tiek ir dabar. 

Šiandieninio karo kaimyninėje Ukrainoje akivaizdoje, kai Rusija siekia sunaikinti ukrainiečių identitetą ir valstybingumą, aktualus ir artimas tampa Herkaus Manto noras išsaugoti savo kraštą, žmones. 

Tik šįkart pavojus kyla ne iš Vakarų, bet iš Rytų. 

Balete „Legenda” Herkus Mantas nėra vaizduojamas kaip pagrindinis herojus. Pasakojama, kaip jaučiasi legendinė asmenybė svarbių įvykių akivaizdoje. 

Tai – vizija, kas galėjo būti, jeigu… Herkaus Manto gyvenimo vingiai, mylima moteris, vaikai, tauta... 

Taip nukreipdamas muzikinę dramaturgiją galiu fantazuoti ir sukurti daugybę naratyvų. Žiūrovas pats susikurs savo viziją.

Herkus Mantas, mums, lietuviams, šiuo laikmečiu labai svarbus. Blogis nori jėga užgrobti teritorijas, mūsų mentalitetą, kultūrą, kalbą ir siekia mus priversti tapti pamirštančiais savo tapatybes. 

Tuomet taptume mankurtais, kuriems nereikia nieko. Ir „Toliau tyla”, kaip yra sakęs Šekspyro personažas Horacijus… Manau, kad dabar kalbėti apie tai labai svarbu.

Papasakokite apie bendradarbiavimą su žinomu choreografu G. Žmavcu.

Tai labai preciziška, talentinga asmenybė, menininkas, žinantis ko nori, disciplinuotas ir labai tolerantiškas aplinkai, vietai. Jam įdomu ir svarbu dalyvauti visuose spektaklio kūrimo procesuose.

Stebėdamas repeticijas aiškiai matau, ko judesio plastikoje, kūno kalboje siekia choreografas. Tai žavi. Malonu drauge kurti ir realizuoti mūsų pasirinktą viziją.

Jūsų sukurtą muziką atliks Muzikinio teatro simfoninis orkestras, garsėjantis savo profesionalumu.

Simfoninis orkestras man – nuostabiausias instrumentas. Juk klasicizmo epochoje įsitvirtinę instrumentai suteikia muzikai turtingo skambesio. 

Tokio efekto siekiau ir šiame balete. Minėtieji instrumentai sukuria atitinkamą tembrą, o tai yra kone svarbiausias aspektas siekiant muzikinio vizualumo. 

Esant galimybei pasinaudoti orkestru tiesiog būtina. Manau kiekvienas muzikos kūrėjas to nori. Man bus didelis malonumas bendradarbiauti su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru, vyriausiuoju dirigentu Tomu Ambrazaičiu bei dirigente Adrija Čepaite. 

Laukiu dienos, kai pradėsime darbą teatro repeticijų salėje ir, žinoma, scenoje. Buvau šio teatro naujojo pastato atidaryme. 

Galiu patvirtinti, kad šio naujausio Europos teatro akustika tikrai labai gera. Naujas, nuostabus teatras, o tai kūrybai įkvepia ir visus čia dirbančius.­­­.. 

KVMT baleto trupė įspūdinga, choreografas turi talentingą komandą, tad neabejoju, kad rezultatas bus puikus... 

Taigi, mano vidinis „aš“ yra radioaktyvus ir keliaujantis prie jūros tyrinėti temas scenos menu – baletu.

Žaneta Skersytė