Apie gintarą, iškilmes ir grafų dovanas

Nežinia, kaip būtų susiklostęs Palangos likimas, bet kurorto ir svarbiausių jo šiandienos simbolių – Kurhauzo, Birutės parko, Jūros tilto ir Gintaro muziejaus – atsiradimui lemiamą įtaką turėjo grafai Tiškevičiai. Vertėtų bent trumpai dar kartą juos prisiminti, nes kiekvienas grafas – tai atskira gyvenimo istorija ir savitas indėlis į kurorto raidą.

https://lt.wikipedia.org/ vaizdų koliažas

Pirmasis Tiškevičių giminės atstovas, susidomėjęs Lietuvos pajūriu, buvo grafas Mykolas Juozapas Tiškevičius (1761–1839). Jis 1824 m. liepos 13 d. nusipirko Palangos valdą su Darbėnų, Grūšlaukės ir Palangos dvarais.

Iš M. J. Tiškevičiaus 1839 m. Palangos dvaras paveldėjimo teise atiteko jo sūnui Juozapui Mykolui Tiškevičiui (1805–1844), kuris savo valdas paliko sūnums Mykolui, Jonui ir Juozapui.

Grafas Juozapas Tiškevičius (1830–1891) paveldėtoje Palangoje 1877 m. pastatė erdvų restoraną, o 1880 m. pastatą išplėtė ir įrengė pirmąjį kurorto viešbutį, kuris buvo vadinamas Kurhauzu (vok. Kurhaus – poilsio namai kurorte arba poilsio namų koncertų, šokių salė su bufetu).

Apie 1877–1880 m. pastatė fachverkinių vasarnamių kompleksą Rąžės upelio vingyje, prie dabartinės J. Basanavičiaus gatvės. Dalį kapitalo investavo į pramonę ir prekybą, Vilniuje įkūrė garinį malūną, Lentvaryje pastatė vielos ir vinių fabriką, Palangoje – plytinę ir prieplauką. Iš Palangos prekybinis-keleivinis  garlaivis „Phoenix“ du kartus per savaitę plukdydavo į Liepoją plytas ir žemės ūkio produkciją, o iš Liepojos atveždavo poilsiautojus, prekes, maistą.

Garlaivis švartuodavosi prie jūron nutiesto medinio tilto.

Po grafo Juozapo Tiškevičiaus mirties, 1891 m. Palangos dvaras ir jam priklausiusios žemės atiteko sūnui Feliksui. Grafui Feliksui Tiškevičiui (1870–1933) ir jo žmonai Antaninai Sofijai Lonckai-Tiškevičienei (1870–1952) labai patiko vaizdinga, prie jūros esanti Palanga ir jos apylinkės, todėl nutarė čia įsikurti. Vietinių vadintame „Birutės“ miške 1897 m. pastatė puikius neoklasicistinius rūmus pagal vokiečių architekto F. H. Schwechteno projektą  (dab. Gintaro muziejus), buvo suprojektuotas parkas pagal garsaus prancūzų kraštovaizdžio architekto E. F. André projektą, Birutės kalno papėdėje įrengė Lurdo grotą.

Tęsdamas tėvo pradėtus darbus, F. Tiškevičius toliau statė poilsiui pritaikytas vilas, pastatė Kurhauzo mūrinę dalį, kuri buvo prijungta prie jo tėvo pastatytos medinės, atidarė krautuvę, o 1910 m. prie Kurhauzo buvo iškastas 230 m gylio artezinis šulinys, kuris aprūpino kurortą geresniu geriamuoju vandeniu.

Tuo metu Kurhauze veikė ne tik viešbutis ir restoranas, bet ir skaitykla, biliardinė, kazino. Čia taip pat vykdavo šokiai, buvo rengiami spektakliai, koncertai. Kurhauzas tapo besikuriančio kurorto širdimi. Kurhauzo pirmajame aukšte veikė informacinis biuras, buvo renkama kurorto rinkliava.

XIX a. pab. pastatytuose naujuosiuose dvaro rūmuose grafas F. Tiškevičius saugojo surinktą unikalią senovės gintarinių papuošalų kolekciją, kuri aukštai buvo įvertinta 1900 m. Paryžiuje vykusioje parodoje. Šią kolekciją 1936 m. grafienė Antanina Tiškevičienė padovanojo Kretingos muziejui. Dabar ji eksponuojama Palangos gintaro muziejuje.

Grafų šeima buvo pagrindiniai naujos Palangos bažnyčios fundatoriai, suteikė patalpas „Saulės“ draugijos mokyklai, dovanojo pastatą Palangos gimnazijai. Feliksas ir Antanina Tiškevičiai susilaukė dešimties vaikų. Paskutinis palikuonis – Alfredas Tiškevičius (1913–2008). Jam 1997 m. buvo suteiktas Palangos garbės piliečio vardas. (Parengta pagal Palangos gintaro muziejaus informaciją)

Po savaitės Žinių radijo klausytojams ir žiūrovams (šeštadienį 8 val., sekmadienį 13 val.) pasakosime apie neįprastų pažintinių ekskursijų laukinėje gamtoje maršrutus „Šventoji-Palanga-Nemirseta” ir „Palangos Oro uotas-Monciškės-Pasaulio kraštas“. Laidoje dalyvaus miškininkas ir gidas Raimundas Ereminas, kuris prisistato taip: „Miškininkystė yra labai plati, nežinoma tema. Aš teikiu žinias, griaunu mitus, atskleidžiu paslaptis. Panašu, aš toks vienas Lietuvoje.“

© facebook.com/pasimatuokeiguliokepure nuotr.

VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, remia Klaipėdos miesto savivaldybė. Projekto vadovas ir laidų vedėjas – Sigutis Jačėnas. Laidų archyvą YouTube kanale galima rasti čia.