Pasitvirtino skeptikų prognozės, kad šis mokestis buvo įvestas ne tam, kad sureguliuotų transporto srautus ir skatintų gyventojus rinktis viešąjį transportą, o tik siekiant pasipinigauti.
Rinkliavos lėšos abejotiniems projektams
Pastarąjį argumentą įrodo faktas, kad iš rinkliavos surinktos lėšos naudojamos ne papildomoms stovėjimo vietoms įrengti ar esamoms plėsti, o ištaškomos įvairiems abejotiniems projektams bei elementarioms miesto tvarkymo reikmėms.
„Praėjusiais metais vairuotojai į Klaipėdos miesto biudžetą sumokėjo beveik keturis milijonus eurų - beveik pusantro milijono eurų daugiau nei 2021-aisiais“, – L.Girskienė
Rinkliavą administruojančios viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovas Andrius Samuilovas paaiškino, esą tokiam augimui įtakos turėjo kelios priežastys. „Mieste išaugo transporto srautas.
Visi matome, kad mašinų skaičius tikrai yra didelis. Stovėjimo vietų užimtumas išlieka 80-90 proc. Taip pat prisidėjo parkavimo zonų išplėtimas bei rinkliavos tarifų padidėjimas. Išplėstoje mėlynojoje zonoje surinkome apie 100 tūkst. eurų daugiau“, - sakė A. Samuilovas.
2022 m. tarifas už valandos stovėjimą raudonojoje zonoje pabrango beveik 70 procentų - nuo 90 centų iki 1,50 euro. Ir jis galioja visomis savaitės dienomis. Iki tol už stovėjimą senamiestyje reikėdavo mokėti tik darbo dienomis.
Liūto dalį, net 1,05 milijono eurų, arba 28 proc. surinktų lėšų atsiriekė rinkliavą administruojanti įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“. 904,5 tūkst. eurų išleista transporto kompensacijoms mokėti. Na, o likę pinigai, galima sakyti, ištaškyti.
Pasiteiravus, kodėl už šias lėšas nebuvo įrengta nė viena parkavimo aikštelė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus atsakė, kad rinkliavos lėšos skirstomos pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą tvarką.
Sykiu R. Mockus suskubo perspėti, kad „2022 m. automobilių stovėjimo aikštelės buvo įrengtos iš kitų Savivaldybės biudžeto lėšų“. Pagal R. Mockaus pateiktą informaciją buvo įrengta tik:
- atkarpoje nuo Taikos pr. 7 iki Taikos pr. 11 (nuo „Avitela“ iki „Norfos“) daugiabučių kiemuose įrengta 101 automobilių stovėjimo vieta;
- įrengta automobilių stovėjimo aikštelė Danės g. 9 (21 vieta).
Seimo narės Ligitos Girskienės komentaras:
„Regis, Tarybos sprendimo pirmajame variante net buvo įrašyta nuostata, kad rinkliava bus įvesta tuomet, kai bus pastatytos kelios aikštelės automobiliams saugoti senamiesčio prieigose, kad į centrą atvažiavę žmonės galėtų po jį vaikščioti pėsčiomis.
Vėliau tas sakinys dingo ir buvo įrašyta, kad tos aikštelės bus įrengiamos už surinktus iš žmonių pinigus.
Tačiau rinkliava galioja jau antrą dešimtmetį, o apie automobilių saugojimo aikštelę niekas nebekalba.
Šios rinkliavos įvedimo bei daugiabučių kiemuose stovinčių gyventojų ir įmonių automobilių apmokestinimo vienas karščiausių „prastūmėjų“ buvo Artūras Šulcas.
Tuo metu jis teigė, kad pagrindinis šios sistemos tikslas buvo išlaisvinti centrinę miesto dalį nuo automobilių ir sumažinti taršą kietosiomis dalelėmis.
Bet per tuos metus net ir ne specialistui aišku, kad tikslas nepasiektas – automobilių nesumažėjo, o tarša netgi padidėjo“, - komenruoja L.Girskienė.
Drastiškas rinkliavos įkainių didinimas problemos nesprendžia
„Iš pateiktų skaičių matyti, kad ir praėjus pusantro dešimtmečio Klaipėdos miesto savivaldybėje niekas nesikeičia: naujos aikštelės neįrengiamos, o imituojant veiklą prisigalvojama įvairiausių abejotinos vertės projektų, kad būtų pagrindas surinktas lėšas įsisavinti“, – kritikuoja L.Girskienė.
Dažnai sulaukiu iš gyventojų klausimų, kokia mano kaip kandidatės į Klaipėdos merus pozicija dėl stovėjimo vietų apmokestinimo.
Kaip „kovotoja“ už švarią ir saugią aplinką bei gamtos apsaugą sutinku, kad turime įgyvendinti darnaus judumo strategiją ir skatinti gyventojus rinktis alternatyvias judėjimo priemones, tačiau vien tik mokesčių didinimas, norimo efekto nedavė ir neduos.
Kaip matome, drastiškas rinkliavos įkainių didinimas problemos nesprendžia, nes vairuotojas yra priverstas rinktis tarp brangios stovėjimo vietos toliau nuo centro arba labai brangios – miesto centre. Gyventojams nėra pasiūloma jokia patraukli alternatyva.
„Aš rinkliavos didinimą miesto centre pateisinčiau tik tuo atveju, jeigu proporcingai būtų mažinamas įkainis stovėjimo aikštelėse centro prieigose“, - L.Girskienė
Kai gyventojai turės patrauklią alternatyvą, ženklų kainų skirtumą ir apčiuopiamą finansinę naudą, galbūt 10 minučių pasivaikščiojimas atrodys patraukliau.
Senamiestis tik pėstiesiems
Ne iš vieno kandidato girdime, kaip jis „gaivins“ senamiestį. Deja, dažniausiai pasiūlymai apsiriboja naujų statybų projektais ir grindiniu. Ar tikrai pradės plūsti žmonės į senamiestį vien dėl to, kad bus naujos, blizgančios plytelės? Būtų naivu tuo tikėti.
Visi pasaulio miestai gerbia ir tausoja savo senamiesčius, kurie tampa gyvybės ir pramogų židiniu. Ir visi jie turi vieną bendrą bruožą – jaukias erdves ir gatveles, skirtas tik pėstiesiems. Būtent tokiose erdvėse kuriasi ir klesti lauko kavinės, restoranai, įvairūs prekybininkai, šurmuliuoja pramogaujantys gyventojai ir miesto svečiai.
„Klaipėdos senamiestyje taip pat reikėtų plėsti teritorijas, kuriose ribojamas transportas. Tokiu būdu atsivertų daugiau erdvių vietos verslams, pėstieji galėtų mėgautis saugiais pasivaikščiojimais su šeima ir vaikais, o senamiesčio gyventojai be baimės atsiverti langus vasaros metu“, – LVŽS komandos pasiūlymą pristato Klaipėdos skyriaus pirmininkas Konstantinas Lotiuk.
Vaikų saugumas prie mokyklų
“Tėvai yra tikri kovotojai: iš pradžių jie rungiasi dėl vietos vaikui mokymo ir ugdymo įstaigose, o tada kiekvieną dieną susiruošia į iššūkį – greitai, patogiai ir “kiek mažiau” nusižengiant Kelių eismo taisyklėms paleisti ar paimti vaikus iš darželių, mokyklų, būrelių”, – komentuoja Dovydas Eiza, vairavimo mokyklos savininkas.
Siekiant patogumo tėvams ir saugumo vaikams, prie šių įstaigų turėtų būti įrengtos laikinos trumpo sustojimo, įlaipinimo ir išlaipinimo vietos, pasaulyje populiariai vadinamas „Kiss and Ride“ (lietuviškai „Pabučiuok ir važiuok“).
“Kasdieninės kelionės mieste neturi tapti iššūkiu gyventojams”, – D. Eiza
Kaip tapti iš tikrųjų draugišku dviratininkams miestu
Vienintelis veiksmas, kuris kviečia ir skatina gyventojus rinktis dviratį kaip alternatyvią transporto priemonę yra tiesiami dviračių takai. Taip, galime pasidžiaugti, kad jų daugėja, tačiau reikia nepamiršti, kad dviratininkas ne tik visą laiką mina pedalus, bet jam reikalinga ir kita papildoma infrastruktūra.
Norint skatinti gyventojų judėjimą dviračiais, reikėtų pasirūpinti ir jų statymo galimybėmis bei saugumu. Ir mes kalbame ne tik apie dviračių stovus mieste, bet ir kituose traukos objektuose, pavyzdžiui, paplūdimių prieigose.
“Aikštelėse prie paplūdimių galėtų būti įrengti dviračių saugojimo paviljonai, kuriuose patogiai ir saugiai būtų galima palikti dviračius”
Taip pat mieste galėtų atsirasti dviračių savitarnos remonto stotelės, kuriose būtų galima greitai pasikeisti ar pripūsti padangą, sutvirtinti vairą ar pasitvarkyti stabdžius.
Rodant iniciatyvą savivaldai, tikime, prie dviračių kultūros populiarinimo prisidėtų ir privatus verslas, kaip, pavyzdžiui, Vilniuje dviračių serviso stotelę savomis lėšomis įrengė prekybos centras VCUP, nes pro jų teritoriją yra didelis dviratininkų srautas.
Prekybos centras VCUP, Vilnius
Taigi ne visada sprendžiant judumo ar kitas problemas mieste turime akcentuotis į “grandiozinius” projektus, kurių poveikį ir galimą naudą bus galima įvertinti tik po keliolikos metų. Juokinga, bet daugumoje atvejų nereikia “išradinėti dviračio”.
Visi pasaulio miestai susiduria su tomis pačiomis problemomis, todėl labai dažnai tereikia būti atviriems gyventojų poreikiams ir siekti modernių sprendimų įgyvendinimo, kurie sėkmingai naudojami pasaulinėje praktikoje.
Politinė reklama apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos PK sąskaitos. Užsakymo Nr. 307854
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą