Gitanas Nausėda skelbia pergalę šalies prezidento rinkimuose (papildyta)

Jie man įteikė didelį pasitikėjimo mandatą ir šį pasitikėjimo kreditą, suprantu, kad turėsiu branginti“, – sekmadienį savo rinkiminiame štabe kalbėjo G. Nausėda.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus balsus 1723 iš 1895 apylinkių, už G. Nausėdą balsavo 76,36 proc. rinkėjų.

Tai 10,68 proc. daugiau nei prieš penkerius metus – 2019 m. prezidento rinkimų antrajame ture šalies vadovas surinko 65,68 proc. balsų.

Kaip ir 2019 m., antroje vietoje liko konservatorių kandidatė I. Šimonytė, sulaukusi 22,10 proc. palaikymo. Praėjusių rinkimų antrajame ture už politikę balsavo 33,04 proc. piliečių.

Šiek tiek anksčiau sekmadienio vakarą pralaimėjimą pripažinusi I. Šimonytę pasveikino antrai kadencijai perrinktą G. Nausėdą.

Akcentavo užsienio politikos ir saugumo svarbą

G. Nausėda tvirtino planuojantis savo antrosios kadencijos prezidento pareigose metu ir toliau skirti dėmesį gerovės valstybės siekiui.

Kartu, anot jo, itin svarbios tampa ir kitos dvi darbų sferos – užsienio politika ir saugumas.

„Lietuvos nepriklausomybė, Lietuvos laisvė yra kaip tas trapus indas, kurį mes privalome branginti, saugoti, neleisti jam įtrūkti ir dėl šitos priežasties tikrai reikės padaryti daug, kad kolektyvinė saugumo sistema, NATO, mūsų bendrystė su Europos Sąjungos valstybėmis veiktų ir bendrajam gėriui, ir Lietuvos naudai“, – dėstė G. Nausėda.

Jo teigimu, pagrindinėmis Lietuvos sąjungininkėmis lieka JAV, Vokietija, Lenkija, Baltijos valstybės.

G. Nausėda džiaugėsi, kad Lietuvos ir jos sąjungininkių požiūriai karo Ukrainoje, Rusijos agresijos klausimais sutampa.

„Galvoju, kad visus šituos darbus, kuriuos pavyko pradėti, reikia tęsti, gilinti ir manau, kad tiek asmeninių pažinčių, tiek politinių kontaktų prasme aš jau turiu reikiamą priemonių rinkinį, kad Lietuvos užsienio politika būtų efektyvi, kad Lietuva imtųsi lyderės vaidmens ir kad Lietuvos balsas tarptautinėje bendruomenėje būtų girdimas“, – komentavo antrai kadencijai perrinktas prezidentas G. Nausėda.

ELTA primena, kad sekmadienį vykusio balsavimo metu gyventojai savo pilietinę valią reiškė gerokai pasyviau nei pirmajame rinkimų ture. Prieš dvi savaites prie balsadėžių atėjo 59,37 proc. gyventojų, o šį sekmadienį -  49,61 proc.

Prieš penkerius metus bendras aktyvumas pirmajame rinkimų ture siekė 56,46 proc., o pakartotiniame balsavime – 53,43 proc.

Politologai sutaria: prezidento rinkimų rezultatai yra signalas konservatoriams ir I. Šimonytei  

Dabartiniam šalies vadovui Gitanui Nausėdai sekmadienį pasiekus įtikinamą pergalę prezidento rinkimuose, Lietuvos politologai sutaria – tai galima vertinti ir kaip signalą konservatoriams bei premjerei Ingridai Šimonytei. Jų teigimu, šiuo metu įtakingiausios valdančiosios partijos laukia ypač sunkūs Europos Parlamento bei Seimo rinkimai.

Prezidento rinkimai parodė konservatorių lubas

Premjerės I. Šimonytės pralaimėjimas prezidento rinkimuose rodo tam tikras lubas, ties kuriomis šiuo metu yra konservatorių partija, sako politologas Ignas Kalpokas.

„Įvyko tai, ką buvo galima prognozuoti“, – Eltai teigė I. Kalpokas.

„Jeigu dabartinėje situacijoje, po tikrai ketverių sunkių metų valdžioje kas nors konservatoriams pasiūlytų Seimo rinkimų daugiamandatėje tuos pačius procentus, kuriuos surinko Šimonytė, neabejoju, kad jie džiugiai imtų ir net neklausinėtų“, – pridūrė jis.

Politologo teigimu, prezidentui G. Nausėdai didele persvara iškovojus pergalę antrajame rinkimų ture, veikiausiai bus bandoma toliau rodyti dabartinės Vyriausybės problemas.

„Šis rinkimų rezultatas suteikia Nausėdai galimybę naudoti tam tikrą simbolinę galią prieš Vyriausybę ir jos vadovę. Vyriausybė turės grąžinti įgaliojimus ir čia tam tikro pasimatavimo galios tikrai galima laukti“, – sakė I. Kalpokas.

„Jau pastarosiomis savaitėmis matome, kad ne tik socialdemokratai remia Nausėdą, bet ir Nausėda pakankamai aktyviai įsijungia į Seimo rinkiminę kampaniją socialdemokratų partijos pusėje. Tai tikrai negalės neatsiliepti ir jo santykiams su vis dar pagrindiniu konkurentu – konservatorių dauguma Seime bei Vyriausybe“, – nurodė jis.

Prezidento rinkikų rezultatai – signalas konservatoriams: rinkėjas nėra toks lojalus

Tai, kad prezidento rinkimų rezultatai yra tam tikras signalas I. Šimonytę delegavusiems konservatoriams, mano ir politologė Rima Urbonaitė.

„Konservatoriams tai didelė indikacija. Konservatorių rinkėjai nėra tokie lojalūs, kokių jie patys tikėjosi. Šimonytė yra praradusi nemažai palaikymo.

Balsų praradimas yra aiškus, o balsavimas prieš Šimonytę dar stipresnis negu buvo 2019 metais, kas turbūt nulemta jos premjeravimo gana sudėtingu laikotarpiu ir nebūtinai turbūt, rinkėjų nuomone, gan sėkmingo premjeravimo“, – Eltai teigė politologė, pridurdama, kad šiuo metu gausiausią frakciją turinčios valdančiosios partijos laukia įtempti Europos Parlamento bei Seimo rinkimai.

„Yra pakankamai nemažai iššūkių, kalbant ne apie Europos Parlamento rinkimus, o apie Seimo rinkimus, kur kovos bus visiškai kitokios ir natūralu, kad konservatoriams gali būti labai nelengva.

Tuo labiau, kad šiose Seimo rinkimuose bus papildomas žaidėjas, kurio anksčiau nebuvo – tai prezidentas.

Jis jau dabar aktyviai dalyvauja Seimo rinkimų kampanijoje“, – sakė Mykolo Romerio universiteto politologė.

Savo ruožtu kalbėti apie tolesnius konservatorių ir prezidento santykius, tęsė R. Urbonaitė, dar anksti. Pasak jos, kol kas sunku pasakyti, ar prezidentas toliau spaus premjerę pakeisti dalį Vyriausybės ministrų.  

„Prezidentas, manau, pabandė mobilizuoti savo rinkėją, įvertindamas, kad Vyriausybė pagal savo reitingus turi vieną žemiausių įvertinimų. Ar jis žengs toliau, parodys laikas. Nes jos žingsnis turi riziką, juk prezidento galios nėra neribotos“, – apibendrino R. Urbonatė.  

M. Jurkynas: tai rodo didelį konservatorių nepopuliarumą

Savo ruožtu politologas Mindaugas Jurkynas tikina, kad „triuškinantis“ rezultatas rodo didelį konservatorių nepopuliarumą.

„Tai yra triuškinanti pergalė. Tai rodo didelį nepopuliarumą konservatorių, tai rodo ne tik prezidento asmeninį populiarumą“, – rinkimų naktį Eltai teigė M. Jurkynas.

Pasak jo, G. Nausėdos perrinkimas per spalį vyksiančius Seimo rinkimus turės neigiamos įtakos Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams.

„Bet kuriuo atveju, procentinė išraiška didesnė nei buvo prieš penkerius metus. Konservatoriams tai labai aiškus jų politinio darbo įvertinimo rezultatas. Iki Seimo rinkimų prezidento laimėjimas konservatoriams tikrai nebus palankus“, – aiškino jis.

ELTA primena, kad sekmadienį vyko antrasis prezidento rinkimų turas, kuriame, kaip ir prieš penkerius metus, susitiko perrinkimo siekiantis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir konservatorių kandidatė, premjerė Ingrida Šimonytė.

Suskaičiavus beveik visus antrojo prezidento rinkimų turo balsus, užtikrintai pirmauja perrinkimo siekiantis Gitanas Nausėda.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus 1888-ių iš 1895-ių apylinkių biuletenius, G. Nausėda renka 74,58 proc. rinkėjų balsų. Jam oponuojanti premjerė Ingrida Šimonytė kol kas sulaukė 23,92 proc. rinkėjų palaikymo.

VRK duomenys rodo, kad G. Nausėda pirmauja visose Lietuvos savivaldybėse.

Atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 49,61 proc. piliečių.