VRK pripažino, jog minėtieji kandidatai atitinka Rinkimų kodekse nustatytus reikalavimus, pateikė pareiškinius dokumentus, surinko ne mažiau kaip 20 tūkst. rinkėjų parašų bei sumokėjo beveik 9 tūkst. eurų siekiantį rinkimų užstatą.
Tiesa, antradienį vykusio VRK posėdžio metu komisijos nariai ilgai diskutavo dėl to, ar reikėtų registruoti kandidatu G. Jeglinską. Klausimai, ar politikas atitinka trejų metų sėslumo kriterijų, kelti ir anksčiau. Iki 2022 m. spalio NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju dirbęs politikas nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos Lietuvoje. Todėl abejota, ar jis atitinka įstatyme numatytą nuostatą, numatančią, jog prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis, ne mažiau kaip pastaruosius 3 metus gyvenęs Lietuvoje.
Visgi, pats G. Jeglinskas keliuose paaiškinimuose VRK aiškino, jog gyvenant Belgijoje jį su Lietuva saistė „stiprūs asmeniniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai“, o pats kandidatas Lietuvą visada laikė savo gyvenamąja vieta. VRK nutarimo projekte taip pat nurodoma, jog komisija neturi duomenų, kad Belgijoje gyvenęs G. Jeglinskas tuo metu buvo deklaravęs gyvenamąją vietą šioje užsienio valstybėje.
VRK balsavimu, 11 narių pasisakant už, o vienam – prieš, G. Jeglinskas registruotas kandidatu.
Antrosios kadencijos siekiantį Gitaną Nausėdą, konservatorių keliamą premjerę Ingridą Šimonytę bei Laisvės partijos atstovą, buvusį Konstitucinio Teismo (KT) pirmininką Dainių Žalimą VRK oficialiai registravo jau praėjusią savaitę.
Iš viso dėl šalies vadovo posto varžysis 8 kandidatai – penktadienį VRK svetainėje ketinama paskelbti informaciją apie kandidatus, jų biografijas, interesų deklaracijas ir pan.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 d.
Rašyti komentarą