Žemaitis laimę rado mėsinių galvijų ūkyje po ekonomikos studijų Anglijoje

„Sakyčiau, tiems, kurie kaime gimsta, auga, yra sunkiau pradėti ūkininkauti, nes jie visą laiką girdėjo, kaip sunku. Tada nebelieka noro bandyti. Manęs ūkininkavimas neišgąsdino, nes nežinojau, kad sunku, niekas man to nesakė. Viskas čia natūralu, išgyventi galima“, – sako humoro jausmo nestokojantis Laurynas.

Nors vyras mokėsi viename geriausių Anglijos universitetų, suprato, kad jo pašaukimas – ne ekonomika.

Jeigu nėra noro eiti į paskaitas ar dirbti papildomai, tai aš galvoju: ar visą gyvenimą turėsiu kankintis vien dėl to, kad baigiau mokslus, sumokėjau pinigus?

"Nelipo man tas dalykas“, – apie gyvenimo pasirinkimus svarsto pašnekovas.

Kalbėdamas apie tai, kaip įgytos ekonomikos žinios praverčia ūkininkaujant, Laurynas tikina, kad griežtų principų netaiko, turi nusimatęs tik pagrindines taisykles.

L. Sidabro ūkis / Asmeninio arch. nuotr.

„Turi išmokti, kad neinvestuotum per daug, kur nebūtina, ir neišleistum ten, kur nebūtina, o visa kita savaime susidėlioja. Ekonomisto išsilavinimas praverčia tvarkant buhalteriją – sutaupau bent tūkstantį eurų per metus“, – sako ūkininkas.

„Kai pradėjau ūkininkauti, čia buvo dar bočiaus traktorius, senas, 1979 metų, apkerpėjęs, net neužsivedė, bet prikėliau antram gyvenimui ir trejus metus juo dirbau.

Rašydamas pirmą projektą, buvau susiplanavęs pirkti traktorių ir kelis įrenginius, bet negavau.

Po to pagalvojau: o ką aš su tuo traktoriumi veiksiu? Tada visus pinigus kitame projekte numačiau galvijų pirkimui“, – apie tai, kas svarbiausia pradedant ūkininkauti, kalba pašnekovas.

Ūkininkas pripažįsta, kad be gero fizinio pasirengimo ūkyje verstis būtų sunku.

Mėsinius galvijus auginantis jaunas vyras sako įžvelgiantis daug gyvenimo kaime ir ūkininkavimo pliusų. Jau penkerius metus jam neteko statytis žadintuvo.

„Ūkyje labai gerai, nes neužimta galva. Aš šiaip esu mėgėjas galvoti apie visokius dalykus, su savimi mintyse pasitarti. Ekonomika, tu žiūri į kompiuterį ir kažkieno kito skaičius nagrinėji, visą laiką dėmesys sutelktas.

O čia pasiimi šakes, sau šieną svaidai ir visai apie kitka galvoji, svajoji. Tas fizinis darbas, kai išmoksti, automatiškai vyksta.

Paskui žiūri – jau pakreikta, viskas, gali eiti“, – pozityviai apie darbus kaime kalba Laurynas.

L.Sidabro ūkis / Asmeninio archyvo nuotr.

Neretai jaunos šeimos tikina, kad persikėlus iš miesto į kaimą trūksta socializacijos, tačiau Laurynas įsitikinęs, kad vis daugiau žmonių pradeda vertinti gyvenimą kaime. Jam svarbiausia – greitas internetas, ten randa viską, ko reikia.

Labai gerai, kai esi jaunas ūkininkas, dar grįžęs iš užsienio, ir pasirenki kaimą.

"Gal kitiems ūkininkams geras jausmas, kad jis, baigęs mokslus, vis tiek pasirinko ūkį, gal tas ūkininkas mano, kad ir jis visai gerai pasirinko prieš 30 metų. Stereotipai keliauja, tuoj vėl apsikeis. Žmonėms atsibosta miesto gyvenimas“, – sako Laurynas.

Pašnekovas juokauja, kad jam nereikėjo sulaukti penkiasdešimties, jog suprastų kaimo teikiamus pranašumus, - rašo portalas LRT.lt.