Vytautas Landsbergis: Lietuva dabar yra fronto linijoje – tik kitoje pusėje stovi ne Lukašenka

Landsbergis: aš linkęs būti stebėtoju

Laidos pradžioje profesoriaus paklausta apie praėjusią savaitę svarstytą klausimą dėl valstybės vadovo statuso suteikimo.

„Aš linkęs būti stebėtoju, nes iš tikrųjų mane tai liečia kaip Lietuvos pilietį, ar Lietuva jaučiasi ar nori būti panaši į normalią valstybę ar nebūtinai, ir tiek. Jeigu Seimas pritatė po pateikimo, jeigu būtų nepritaręs, būtų turėjęs mažiau rūpesčių, ramiau išeitų vasaros atostogų. Jūs turėtumėte mažiau darbo“, – gana lakoniškai sakė profesorius.

Paklausus, gal būtų geriau, jeigu iš viso toks klausimas nebūtų svarstomas, V. Landsbergis pakartojo, kad taip, ko gero, visiems būtų ramiau.

„Taip. Tada tikrai būtų ramiau. Aš labai seniai esu pasakęs, kai manęs paklausdavo, ko jūs norite, aš sakydavau: noriu, kad paliktų mane ramybėje. Jeigu jūs galite tai padaryti ir šiuo klausimu, tai aš būčiau labai dėkingas“, – sako V. Landsbergis.

Apie migrantų krizę

Viena iš aktualiausių šiandienos problemų Lietuvoje – migrantų krizė. Paklausus profesoriaus, koks įspūdis susidaro stebint iš šono, tikina, kad ateityje tikrai galime turėti rimtų problemų.

„Lietuva yra toks bandomasis padaras, kurio sąskaita galima išmėginti dar vieną kovos priemonę, kovos prieš ES, prieš demokratinių valstybių vienijimasi. Ne demokratinėms valstybėms, diktatūroms, tironijoms demokratijos yra nepriimtinos, jas reiktų suardyti, pažeminti, pajungti. Štai tokie uždavinukai, jeigu pavyktų sugriauti ES, būtų tironijoms sėkmė.

Mes tai matėme ir anksčiau, kaip bandoma sugriauti, vadinkime, imigrantai šiuo atveju, jų antplūdžiai, kurie bėga gal nuo nelaimių ir nuo dirbtinai sukurtų nelaimių, kaip karai, revoliucijos kur nors, siaubingos situacijos Sirijoje, kur vieni kitus žudo, dar atvažiuoja vagneriai, kad būtų daugiau siaubo ir sumaišties.

Tada žmonės iš ten bėga. O jeigu jie bėga į Europą ir ją sukiršina tarpusavyje, tai tironijoms tuo geriau. Tegul ta Europa ir susikiršina ir neatlaiko, sugriūva. Prieš keletą metų ta problema labai pakenkė Angelai Merkel. Ji sureagavo krikščiniškai, nuoširdžiai ir tai buvo jos politinė klaida – mes priimsime vargšus žmones, pasirodo, kad taip nereikėjo sakyti, reikėjo savo šalies interesą iškelti aukščiau už vargšus žmones“, – svarsto profesorius.

Pasiteiravus, kaip vertina pasiūlymą sodinti migrantus už grotų ir prilyginti žaliesiems žmogeliukams, profesorius tikino, kad taip galvoti nereikia.

„Aš manau, kad nei taip galvoti, nei veikti nereikia, bet yra jau seniau buvusi tokia nuostata, kad tie apgavikai ir mafiozai, kurie kursto žmones bėgti, žada jiems gerą gyvenimą, kur nors Vokietijoje ar Švedijoje, ima iš jų didelius pinigus, žmonės parduoda savo turtelį, kad galbūt persikeltų į laimės šalį, nes Europa yra laimės šalis ir dyleriai, kurie juos žada perkelti, o kartais paskandina jūroje, Viduržemio jūroje, daug jų paskęsta perkrautuose laiveliuose, tai jie pasiima pinigus iš švilpauja“, – sako V. Landsbergis.

Keršto planas Lietuvai

Anot jo, prieš Lietuvą yra naudojamas keršto planas.

„Aš manau, čia nėra Lukašenkos sumanymas. Jam šiuo metu tai gali būti naudinga atkeršyti, vat sakysime negerai Lietuvai, jau Astravas yra kerštas, kerštas paties Putino Lietuvai, tai dabar tų pabėgėlių organizavimas, pirmiausia juos reikia atsigebenti į Baltarsuiją, pati Baltarusija tą daro, o paskui jau stumia į Lietuvą. Tai irgi yra karo priemonė, keršto karo priemonė, tik Europa dar neišdrįsta taip įvardyti.

Aš matau, kaip panašiai yra pasmerktas kariavimo būdas, kada fronte arba kokiame nors puolime į priekį stumiami civiliai, neginkluoti žmonės, o ypač, jeigu moterys su vaikais, tai tegul tie blogiečiai šaudo į moteris. Taip buvo užimamas Krymas, beje, ėjo būriai moterų ir ukrainiečių kareiviai nedrįso į jas šaudyti ir jos užimdavo postus, išstumdavo kariuomenę, o paskui jau žalieji žmogeliukai skelbia vienai dienai savo nepriklausomą valstybę.

Antrą dieną ta nepriklausoma valstybė jau pasiprašo įstoti į Rusiją – toks mechanizmas, išmėgintas ten. Kokie mechanizmai gali būti čia išmėginti mūsų kryptimi, čia gal nebus tokių, kad kokie nors Lietuvos regionai prašytųsi priimami į Rusiją, bet jeigu masė tų pabėgėlių apsigyventų ir mes negalėtume jų nei ekonomiškai išlaikyti, nei tramdyti, jeigu jie pradės maištauti. Lietuva čia tikrai bus bejėgė.

Čia turi būti matoma, kad Europos Sąjungos problema šiandien Lietuvoje, o rytoj ir Švedijoje, Vokietijoje ar dar kur nors. Daugybė nelegaų gali kelti maištus, priversti naudoti jėgą ir tada bus labai daug humanitarų, kurie smerks jėgos panaudojimą ir siūlys pagalbą kokiais nors baltais furgonais“, – sako V. Landsbergis.

Landsbergis: čia yra išmėginimas, šiuolaikinio pasaulinio karo naujos formos

Paklausus, kokie, anot profesoriaus, dabar turėtų būti daromi būtiniausi veiksmai, sprendžiant krizę, V. Landsbergis tik dar kartą pakartojo, kad su į Lietuvą stumiamais migrantais yra tarsi bandoma pažiūrėti, kaip mes tvarkysimės - naudojamas tam tikras mechanizmas.

„Aš manau, kad reikia siekti tarptautinio svarstymo, ir kuo greičiau. Ne trijų Baltijos valstybių, viso Baltijos ir Šiaurės regiono, nes dabar taikinys čia. Buvo laikas, kai taikinys atrodė Graikija, Italija, per Viduržemio jūrą, buvo tikrinama, kaip tvarkysis tos šalys. Vengrija pabandė tvarkytis statydama visokias sienas, toks būdas yra šiurkštokas, taip pat kaip Trumpas norėjo statyti sieną nuo Meksikos, kad neitų masė vargšų žmonių į laimės šalį, kuri nepajėgia jų absorbuoti, padayti juos naudingais, darbingais, laimingais piliečiais.

Tam tikrą pabėgėlių dalį visi priima, ir tikisi, kad jie bus naudingi, laimingi ir darbingi piliečiai, bet gali būti pastumtos tokios masės, kurių jokios šalys nepajėgs priimti, apkabinti, pamatitinti, darbuotis kartu kokiame nors humanitariniame kolūkyje.

Čia yra išmėginimas, šiuolaikinio pasaulinio karo naujos formos – galima vadinti hibridinio karo formomis. Tai yra karas prieš Vakarų civilizaciją, Lietuva yra dabar fronto linijoje, ir kaip tik kitoje fronto pusėje stovi ne Lukašenka su Baltarusija, o Rusija, nes Baltarusija yra tik Rusijos dalis“, – sako V. Landsbergis.