Vyriausybė tvirtins rudens sesijos darbų programą

Joje – beveik šimtas projektų, suskirstytų į 11 prioritetinių sričių, taip pat projektai, susiję su valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetais, Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimu į nacionalinę teisę.

Švietimo įstatymo pakeitimais Ministrų kabinetas spręs, ar nustatyti prievolę dalyvauti pasiekimų patikrinimuose baigiant pradines klases ir pagrindiniam išsilavinimui įgyti patikrinimuose būtiną pasiekimų slenkstį.

Kultūros ministerija siūlys atnaujinti žiniasklaidos paramos modelį.

Teisingumo ministerija pataisomis siūlys spręsti įstatymų problemas, susijusias su asmens duomenų apsaugos reikalavimais žurnalistinėje veikloje, taip pat sieks numatyti nuotolinės administracinių nusižengimų teisenos galimybę, išplėsti ikiteisminį administracinių ginčų nagrinėjimą ikiteisminėse institucijose, siekiant mažiau apkrauti teismus.

Vidaus reikalų ministerija siūlys įsteigti aukštesniąją valstybės tarnybą, sudaryti sąlygas darbo užmokestį susieti su tarnautojų veiklos rezultatais, statutiniams pareigūnams – nustatyti didesnį darbo užmokesčio sistemos lankstumą, taip pat jų orientaciją į veiklos rezultatus.

Ši ministerija taip pat teiks projektus dėl nacionalinio lygmens ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo centro įsteigimo, elektroninių leidimų ginklams įteisinimo, palankesnių sąlygų asmenims įsigyti aiškiai apibrėžtų A kategorijos ginklų.

Krašto apsaugos ministerijos projektų sąraše – siūlymas atsisakyti Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų taikymo karinei infrastruktūrai, reikalingai priimančiosios šalies paramai užtikrinti, supaprastinti naujų valstybinės žemės sklypų pertvarkymą karinėms statyboms.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teiks iniciatyvą pertvarkyti neįgaliųjų socialinės integracijos sistemą, optimizuoti įstaigų, veikiančių negalios srityje, veiklą ir funkcijas, išplėsti ligos išmokų gavėjų sąrašą, kad esant užkrečiamųjų ligų protrūkiui ir uždarius švietimo įstaigas išmokas galėtų gauti ne tik vaiko tėvai, bet ir globėjai, seneliai.

Sveikatos apsaugos ministerija teiks projektus dėl gydytojų rezistentų, siekiant nuoseklaus jų atlyginimo augimo, didesnio rezidentūros bazių skaičiaus ir skatinant juos rinktis regionus.

Planuojant plėtoti savavaldžių automobilių ir kitų skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą, Susisiekimo ministerija teisės aktuose ketina numatyti naują kelio statinio-bokšto, skirto 5G ryšio užtikrinimui, elementą. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija sieks sukurti ir patvirtinti valstybinės žemės sklypų rezervavimo modelį, kad būtų išvystytos didelės teritorijos naujoms gamybos investicijoms, taip pat sudaryti tam palankesnes sąlygas investicijoms regionuose. 

Be to, ministerija siūlys Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurios supaprastintų pirkimų reguliavimą, nustatytų lankstesnes skelbiamas derybas, sudarytų galimybę taisyti pasiūlymus, papildyti pirkimo nutraukimo sąlygas.

Akcinių bendrovių įstatymo projektu bus siekiama pagerinti verslo aplinką: sumažinti uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą iki 1 tūkst. eurų, liberalizuoti privilegijuotųjų akcijų institutą ir sudaryti galimybę išleisti įvairių klasių akcijas.

Energetikos ministerija siūlys pakeitimus, skatinančius ilgalaikį centralizuotos šilumos tiekimo sistemų planavimą ir motyvacines priemones investicijoms, susijusioms su dekarbonizacija, šilumos vartojimo efektyvumo didinimu, paklausos ir šilumos nuostolių mažinimu.

Aplinkos ministerija teiks projektus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo – norima didinti įmonių efektyvumą, gerinti jų paslaugas. Be to, ministerija sieks 2023–2025 metais sumažinti iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų arba jų atsisakyti, didinti gazolių, akmens anglies, kokso ir lignito akcizų tarifus.

Finansų ministerija siūlys lankstesnę savivaldybių fiskalinės drausmės taisyklę, kad jos galėtų lengviau pasiskolinti lėšų.

Žemės ūkio ministerija Pluoštinių kanapių įstatymo projektu sieks išplėsti galimybes auginti pluoštines kanapes, palengvinti jų gaminių tiekimo rinkai sąlygas.