Tačiau, pažymi politikė, visuomenėje nevienareikšmiškai įvertinti klausimai, kaip partnerystės įstatymas ar Stambulo konvencija, Seimo salėje privalo likti.
„Nemanau, kad tai būtinai bus pirmųjų savaičių klausimai, nes prioritetas yra situacijai Ukrainoje ir tam, ką galime padaryti, kad padėtume. Tačiau apskritai kalbant, žmogaus teisių klausimai priartina mus ir įtvirtina mus Vakarų pasaulyje, Šiaurės Europos regione“, – trečiadienį LRT radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Politikė pažymėjo, kad atsitraukus nuo aistras visuomenėje bei Seime kėlusių klausimų, būtų tik priartėta prie standartų, kuriuos palaiko Ukrainą užpuolusios Rusijos režimas.
„Vengimas spręsti žmogaus teisių problemas mus kaip tik artina prie to bloko, kurį taip smarkiai nori atkurti Putinas. Manau, kad mūsų kelias jau yra pasirinktas, jis yra vienintelis teisingas. Aš tikiu, kad tie žmogaus teisių klausimai, kurie vis dar nėra išspręsti, jie bus išspręsti. Tą reikia padaryti, kad niekam nekiltų abejonių, kad Lietuva yra demokratinių, laisvę mylinčių ir žmogaus teises gerbiančių šalių pusėje“, – sakė Seimo pirmininkė.
„Visi klausimai, kurie susiję su žmogaus teisių problematika, problemų sprendimu, turi likti darbotvarkėje“, – apibendrino V. Čmilytė-Nielsen.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
