Vežėjai jaučiasi apgauti – derybos imituojamos, sprendimai priimami už nugaros

Vyriausybė už nugaros priims sprendimą ir toliau taikyti koeficientą. Verslo atstovai tai vertina kaip derybų nutraukimą iš valstybės pusės ir spjūvį į veidą verslui, kuris moka mokesčius ir prisideda prie Lietuvos ekonominės gerovės stiprinimo.

Taip vežėjai ir juos atstovaujanti Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ vertina tai, kad nepasibaigus trišalėms deryboms, Ministrų kabinetas trečiadienį spręs dėl tolimesnio koeficiento 1,65 taikymo Lietuvoje išskirtinai tik transporto sektoriui, nors jis nėra taikomas jokioje kitoje šalyje.

Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, Lietuva yra vienintelė šalis, kuri taiko tokią koeficiento sistemą.

„Jokioje kitoje valstybėje to nėra – nei Lenkijoje, nei Vokietijoje, nei kitur netaikomi koeficientai.

Tai yra papildoma administracinė našta transporto verslui, kuri mažina vežėjų konkurencingumą ne tik Lietuvoje, lyginant su kitais verslais, bet ir už Lietuvos ribų. Ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl vis daugiau mūsų šalies transporto įmonių nusprendžia verslus tęsti svetur, kur yra palankesnės sąlygos verslui veikti ir pasiūlyti konkurencingesnius atlyginimus vairuotojams“, - sako Z. Buivydas.

Vežėjų vertinimu, pasak Z. Buivydo, tokia koeficiento sistema - neracionali, neatitinka kitų valstybių praktikos, ir turėtų būti peržiūrėta, jos atsisakant.

Asociacijos prezidiumo nario, Socialinių reikalų komiteto pirmininko Artūro Telmento teigimu, šis Vyriausybės žingsnis – tarsi spjūvis į veidą transporto verslui, kuris slegiamas vis didesnių ekonominių iššūkių ir išlikdamas pilietišku, sėda prie bendro derybų stalo, o jam už nugaros kuriami kitokie planai, nei deklaruojama viešai.

„Gaila, kad Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, finansų ministrė Gintarė Skaistė eilinį kartą neišgirdo verslo ir neįsigilino į sektoriaus specifiką ir problemas. Svarbu suprastai tai, kad ši priemonė skaudžiausiai paliečia smulkiuosius ir mažuosius vežėjus, kurių ekonominė situacija darosi vis sudėtingesnė ir daugelis mažųjų rinkos dalyvių gyvena išlikimo nuotaikomis“, - sako A. Telmentas.

Pasak jo, dažniausiai tai yra šeimos verslai, kur dirba tėvas ir sūnus, kurie vairuoja vilkikus, mama, kuri tvarko buhalteriją ir dukra ar marti, kuri rūpinasi klientų paieška.

Būna ir taip, kad jie ir sau neturi už ką mokėti algos, ypač jei vėluoja klientų atsiskaitymai, kas yra apyvartinės lėšos mažai įmonei. Tad bet kokia administracinė našta dar labiau apsunkina sudėtingą situaciją.  

Skaičiuojant lietuviškus vairuotojų atlyginimus yra taikomas koeficientas 1,65, iš kurio dauginama tuometinė minimali alga. Būtent taip ir susidaro pastovioji vairuotojo alga, kurią kiekvienas iš jų pasipildo dienpinigiais, kurie mokami už kiekvieną išdirbtą dieną.

To tarpu dienpinigiai yra apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus dienpinigių dydžius, kurie negali būti mažesni kaip 50 procentų Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

Be to, mūsų šalies transporto įmonės konkuruoja su didžiausiomis Europos valstybėmis tokiomis kaip Vokietija, Olandija, Belgija, Prancūzija, taip pat vidurio Europos valstybėmis, pagal mokamų atlyginimų dydį tolimųjų reisų vilkikų vairuotojams, gabenantiems krovinius po Europos šalis.

Jie dažiausiai uždirba nuo 2000 eurų į rankas. Ekspertų ir pačių vairuotojų vertinimu, tai - konkurencingas darbo užmokestis, pagal kurį Lietuvos transporto sektorius atsiduria šalių lyderių dešimtuke.