Vasaros pramogos baigiasi ir nelaimėmis

Draudikų teigimu, su nelaimingais nutikimais žmonės susiduria visais metų laikais - lūžta kojos, dilbiai, riešai, patiriamos kitokio pobūdžio traumos.

Tačiau vasaros ir žiemos traumų aplinkybės skiriasi, todėl reikėtų kiekvienu metų laiku atkreipti dėmesį į tam tikras detales.

Bendrovės „Lietuvos draudimas“ Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis sako, kad, pavyzdžiui, rankos lūžių pasitaiko ir vasarą, ir žiemą. Tačiau priežastys tokių traumų, anot jo, skiriasi.

"Žiemą žmonės kreipiasi dėl draudimo išmokų, nes paslysta ant slidaus kelio, susižaloja slidinėdami.

Vasarą pastebime, kad gyventojai patiria traumas nukritę nuo kopėčių, dviračių, paspirtukų ar kitų ratinių priemonių.

Praėjusiais metais dėl kaulų lūžių ir išnirimų gyventojams išmokėjome per 1,7 milijono eurų, o šiemet per pirmus šešis mėnesius jau esame išmokėję daugiau nei 1,1 milijono eurų„, - sakė “Lietuvos draudimo" Žalų departamento vadovas A. Juodeikis.

Palyginus pernai metų pirmus šešis mėnesius ir šių metų pirmus šešis mėnesius, patyrusiems sužalojimus asmenims išmokos šiemet yra 32 proc. didesnės nei praėjusiais metais.

Žalų skaičius asmenims šiemet per tą patį laikotarpį taip pat net 20,5 proc. didesnis.

Pasak draudimo eksperto, gyventojai vasarą turėtų elgtis atsakingiau, nes nelaimės tyko ne tik važinėjant dviratėmis transporto priemonėmis ar užsiimant lauko darbais sode, bet ir leidžiant laiką gamtoje.

"Žmonės kur kas daugiau laiko leidžia gamtoje, todėl pasitaiko tiek skendimų, tiek ir sužalojimų dėl stiklų.

Dažnos pjautinės žaizdos dėl pakrantėse ar vandens telkinių dugne besimėtančių stiklų, taip atsiranda gilių pjautinių žaizdų, sausgyslių sužalojimų", - primena A. Juodeikis.

Pjautinių žaizdų pasitaiko tikrai įvairių, vasarą jos dažnesnės, nes žmonės yra mažiau apsirengę, kūnas, oda yra labiau pažeidžiami ir susižaloti yra daug lengviau.

A. Juodeikis pastebi ir kitas nelaimes, tokias kaip asmens žalos susižeidus su žoliapjove ar skaldant malkas.

Dažnai žmonės, atvykę į sodybas pas draugus ar giminaičius, noriai veržiasi padėti pjauti žolę, genėti šakas, ima į rankas pjūklą ar žoliapjovę, nors anksčiau to nėra bandę daryti.

Tad ir pasitaiko atvejų, kai tenka kviesti greitąją dėl nutrauktų rankų ir kojų pirštų ar kitų sužalojimų.

Kartais nelaimę prišaukia ir alkoholiniai gėrimai, kai į įvairius buities darbus puolama jau apsvaigus.

"Tokie sužalojimai taip pat labai vasariški ir svarbu, kad žmonės atkreiptų dėmesį į savo kasdienius vasaros darbus.

Per gegužę ir birželį jau išmokėjome daugiau nei 3 tūkst. eurų klientams, kurie susižalojo pjaudami savo veją žoliapjove.

Kiek didesnė suma išmokėta ir tiems, kurie patyrė traumų skaldydami ar pjaudami malkas„, - pastebi “Lietuvos draudimo" atstovas.

Anot jo, asmens draudimas išties pasiteisina - net jei traumos yra nedidelės, visuomet patiriamas nuostolis dėl gydymo išlaidų, nedarbingumo.

"Žinoma, pats žmogus taip pat turi investuoti į savo sveikatos apsaugą - kuo labiau tai darys, tuo mažiau reikės nerimauti patyrus traumą.

Pavyzdžiui, susižeidus koją ir keletą savaičių negalint eiti į darbą, draudimo finansinė parama ženkliai gali pagelbėti nedarbingumo laikotarpiu, tereikia apie tai pagalvoti iš anksto", - teigia A. Juodeikis.