Ukrainiečio pabėgėlio portretas: ketinimai ir poreikiai

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva) atliko tyrimą, kuriame dalyvavo ukrainiečiai atvykę į Lietuvą po vasario 24 d., kai Ukrainoje prasidėjo karas. Tyrimas buvo atliekamas nuo rugsėjo 6 iki lapkričio 11 d., jame dalyvavo apie 600 respondentų – karo pabėgėlių iš Ukrainos.

„Atlikdami tyrimą pirmiausiai norėjome išsiaiškinti su kokiais trukdžiais susiduria ukrainiečiai atvykę į Lietuvą, taip pat kokie jų lūkesčiai. Turėdami aiškesnį portretą galime tiksliau įsivardyti poreikius ir skirti konkrečią pagalbą.

Manau, kad šiuo atveju svarbu neabsoliutinti, juk kalbame apie konkrečius žmones su konkrečiais poreikiais“, – teigia IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.

Atvykę į Lietuvą ukrainiečiai apsigyveno 13 Lietuvos miestų, didžiąją jų dalį (84 proc.) sudaro moterys, o jų amžiaus vidurkis siekia 40 metų. 80 proc. žmonių dalyvavusių tyrime teigia, kad jie atvyko iš didmiesčių, apie 20 proc. – iš mažesnių miestų.

Dauguma respondentų, 78 proc., atvyko iš Ukrainos, kirtę Lenkijos sieną, 8 proc. atvyko per Latvijos teritoriją, taip pat 8 proc. atvyko kirtę Rusijos sieną ir 1 proc. atvyko per Baltarusijos teritoriją.

Dalis dalyvavusių tyrime asmenų pažymėjo, kad atvykti per Rusijos pasienį buvo itin sudėtinga, žmonėms su negalia ir vaikams nebuvo suteiktos tinkamos sąlygos, be to pažymėjo, kad pasienyje teko praleisti itin daug laiko. Daugiausia atvykusių yra iš Charkivo, Dnepropetrovsko, Zaporižės, Kyjivo, Donetsko apskričių.

Tyrime dalyvavusių respondentų buvo klausiama ar jie artimiausiu metu neplanuoja grįžti į Ukrainą. 42 proc. (258 respondentai) nurodė, kad šiuo metu, kol nėra saugu, neketina grįžti į Ukrainą ir verčiau liks Lietuvoje, o pagrindinis įtakos turintis veiksnys – tai šeimos nariai ir draugai esantys šalia.

Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje 57 proc. apklaustųjų nurodo, kad jie planuoja grįžti į Ukrainą, kai tik bus tokia galimybė.

Daugiau nei pusė ukrainiečių (51 proc.) gyvena nuomojamuose būstuose, už kuriuos patys sumoka nuomos mokestį. Apie 17 proc. karo pabėgėlių gyvena nemokamuose butuose, kuriuos gavo per organizacijas ar su savivaldybės pagalba.

Dar 9 proc. apsistojo pas šeimos narius ar draugus, 7 proc. apsigyveno bendrabučiuose, viešbučių paslaugomis naudojasi 5 proc. o 4 proc. respondentų nuomojasi butą ar namą iš pažįstamų. Dar 2 proc. apsistojo laikinuose priėmimo centruose.

Anot tyrimo, 55 procentai respondentų iki karo pradžios buvo samdomi darbuotojai, 8 procentai užsiėmė individualia veikla. 50 procentų respondentų iš turėjusių darbą Ukrainoje, surado darbą ir Lietuvoje.

29 procentai apklausos metu ieškojo darbo. daugiau nei ukrainiečių esančių Lietuvoje susirado darbą, didžioji jų dalis darbą susirado Vilniuje. Taip pat apie 29 proc. respondentų šiuo metu ieško darbo.

„Iš tyrimo ir iš to, ką žmonės pasakoja matome, kad didžiausi sunkumai, su kuriais susiduria ukrainiečiai Lietuvoje yra kalbos barjeras, ilgalaikė būsto nuoma ir finansinis nepriteklius.

Ukrainiečiai ieško įvairiausių sprendimų, kad taptų savarankiški ir kuo mažiau priklausomi nuo kitų žmonių, tačiau dar ne visiems pavyko įsitvirtinti Lietuvoje“, – teigia  Eglė Staškūnaitė, IOM Lietuva Pagalbos migrantams ir krizių valdymo skyriaus vadovė.

Šis tyrimas buvo atliktas Displacement Tracking Matrix (DTM) metodu, kuris skirtas nagrinėti žmonių persikėlusių gyventi į kitą šalį elgseną, poreikius. Jis daugiausiai sietinas su humanitariniais aspektais: sveikatos apsauga, maisto ir vandens poreikiu, saugumo jausmu.

Šis metodas leidžia kuo greičiau reaguoti į situaciją ir užtikrinti žmonėms išvykusiems iš savo šalies tinkamas gyvenimo sąlygas

Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 70 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos.

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder